Kai liepos pabaigoje Senamiesčio mūrai atiduoda visą per dieną sukauptą karštį, o Didžiosios ir Vokiečių gatvių grindinys prisipildo vasariško tvankumo, net patys rimčiausi vilniečiai prisimena paprastą tiesą: mieste darosi per karšta. Šiandien mūsų rubrikoje „Skonio atmintis“ keliaujame ne į virtuvę, o į tarpukario Vilniaus poilsiavietes – Valakampius ir Žaliuosius ežerus, kur ne tik to meto, bet ir visų laikų miestiečiai kurdavo ir iki šiol kuria savo vasaros pasakas. Valak

Kai Vilnių užklumpa nesibaigiantis liepos lietus ir senamiesčio grindinys blizga nuo drėgmės, jaukiausia vieta pasaulyje tampa virtuvė. Šiandien mūsų rubrikoje „Skonio atmintis“ keliaujame į prieškario Vilniaus namus, kuriuose litvakiškos mamos žinojo vieną paslaptį: geriausias vaistas nuo vasaros darganos ir ilgesio – krosnyje kviečiantis tradicinis medaus pyragas „Lekach“. Pyragas, kuriam reikia skanaus gėrimo „Lekach“ (arba Lechach) – tai ne šiaip sau saldumynas. Tai tradi

Ar galima mylėti miestą taip stipriai, kad sugebėtum jį prikelti naujam gyvenimui popieriaus lape? Rašytojui Abraomui Karpinovičiui tai pavyko tobulai. Jis neaprašinėjo sausų istorinių datų – jo Vilnius pulsuoja triukšmingais turgumis, teatrų užkulisiais ir didžiulės širdies keistuoliais. Mes, gimę ir užaugę Senamiestyje, jį mylime ne mažiau! Šiandien pradedame naują straipsnių ciklą pagal kultinę knygą „Paskutinis Vilniaus pranašas“ ir kviečiame į kelionę po miestą, kuriame

Šaltibarščių paslaptys, arba kaip litvakai Vilnių nuo karščio gelbėjo Sveiki, mano brangieji skonio kolekcininkai! Po to, kai mūsų debiutiniai, medumi kvepiantys Teiglach sulaukė tokios jūsų meilės bangos (ačiū!), supratau vieną dalyką: litvakiško apetito gyvenimui ir geram maistui nesumažins jokios birželio pagundos. Tačiau už lango vasara jau įsibėgėja, saulė vis stipriau kaitina Vilniaus stogus, ir kai jai tai puikiai pavyksta, joks, net pats didžiausias smaližius, vidurdi