Ištrauka iš Viliaus Kavaliausko knygos "Pažadėtoji žemė - Lietuva": "Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą žydai priėmė palankiai, kaip galimybę gerinti tautinę padėtį. 1918 m. lapkričio 23 dieną Lietuvos vyriausybė paskelbė visų piliečių šaukimą į savanorių pulkus ginti Lietuvos nepriklausomybę.
Pirmasis naujokų šaukimas įvyko 1919-ųjų kovo 5 dieną. Drauge su lietuviais į savanorių būrius stojo ir žydų tautybės vyrai. 1919-1923 metais gindami tėvynę žuvo ar mirė žydai kariai savanoriai, tarp jų ir iš Panevėžio - Juda Šerenzonas (1922), iš Krekenavos - Michelis Novogrudskis (1919), iš Kupiškio - Josifas Nalcmanas (1920), Abramas Polimas (1922).
Lietuvos žydai kariai Izaokas Sinkevičius, Chaimas Kainovičius (Kanovičius), Volfas Kaganas, Ignas Rozenbergas ir kiti buvo apdovanoti Vyties Kryžiumi.
Kai gyvenimas vėl įėjo į normalias vėžes, Joniškio žydų bendruomenės nariui Izaokui Šapiro (1895 - 1941) kilo mintis įkurti Žydų karių savanorių, dalyvavusių nepriklausomybės karuose, sąjungą. 1933 m. birželio 24 dieną tokia sąjunga buvo įkurta (LŽKS). Veikė 34 skyriai. Pirmininku išrinktas Izaokas Šapiro.
Sąjungos būstinė iš pradžių įsikūrė Joniškyje, o nuo 1934 metų - Kaune.
Sąjunga įsipareigojo rūpintis narių tautiniais, kultūriniais ir ekonominiais reikalais: steigti skaityklas, knygynus, rengti paskaitų ir koncertų vakarus, nariams teikti medicininę ir juridinę pagalbą, ginti jų teises, skatinti lietuvių ir žydų kultūrinį bendradarbiavimą, ugdyti Tėvynės meilę, žydų visuomenėje populiarinti Vilniaus ir užgrobtų Lietuvos žemių vadavimo idėją.
Įstatai skelbė, kad organizacija yra nepartinė, o jos veikla apima visą Lietuvą. 1939 metais veikė 43 skyriai, kuriems priklausė 2.096 nariai. LŽKS turėjo savo vėliavą, ženklą, buvo parengusi uniformos projektą.
Sąjungos skyriai turėjo savo atributus, skyrių vėliavos būdavo iškilmingai įteikiamos jų švenčių metu.
1934 m. gruodžio 8 d.vykstant metinei Lietuvos žydų karių, dalyvavusių nepriklausomybės atvadavime, sąjungos Kauno skyriaus šventei choralinėje sinagogoje buvo pašventinta skyriaus vėliava. Iš sinagogos šventinė eisena pasuko į prezidentūros sodelį, kur pasveikino vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą Prezidentą Antaną Smetoną ir paprašė įteikti naują skyriaus vėliavą organizacijos nariams.
Valstybės vadovas įteikdamas vėliavą tarė: "Mano žodis šią jums iškilmingą dieną yra trumpas, aiškus ir nuoširdus. Būkite ištikimi toms idėjoms, kurios įrašytos jūsų vėliavoje, kurią aš jums įteikiu. Būkite ištikimi tai šaliai, kurioje esate ir gyvenate. Taip pat būkite klusnūs ir ištikimi mūsų ginklo ir krašto vadovybei; būkite pasirengę, kai mūsų kraujo ir gyvybės pareikalaus tėvynė Lietuva" (Vėliavų įteikimas buv. žydų kariams. "Apžvalga", 1935 06 16).
Vilius Kavaliauskas. Pažadėtoji žemė - Lietuva. Lietuvos žydai kuriant valstybę 1918-1940 m., Vilnius, 2021, p. 205-207.