Roš Hašana dažnai vadinami žydiškais Naujaisiais metais. Tai iš dalies teisinga, Roš Hašana išties reiškia naują pradžią, tačiau vis dėlto šios šventės pagrindas yra kitoks. Naujieji metai, kuriuos švenčiame naktį iš gruodžio 31-osios į sausio 1-ąją, neretai siejami su dangaus kūnų padėtimi, nors toji sąsaja ir nėra visiškai tiksli. Paprastai astronominė saulėgrįža, žyminti naują gamtinį ciklą, įvyksta gruodžio 21-24 dienomis, prieš pat Kalėdas. Žiemos ir vasaros saulėgrįžos, o taip pat rudens bei pavasario lygiadieniai yra svarbiausi astronominiai įvykiai, žemdirbiškose kultūrose žymintys metų ratą. Romėnų pirmojo mėnesio Januarijaus globėjas Janus, dviveidė dievybė, vieną savo veidą atsukusi praeitin, o kitą – į ateitį, taip pat ženklino naujo ciklo pradžią. Beje, yra versija, kad sausio 1-ąją su Naujaisiais metais susiejo Romos imperatorius Julijus Cezaris dar 46 metais prieš mūsų erą, nes nuo tos dienos Romos senate konsulai pradėdavo eiti savo pareigas - esą vėliau ši data tapo Grigaliaus kalendoriaus atskaitos tašku.
Bet kuriuo atveju, Roš Hašana šventės turinys yra visiškai kitoks, čia nefigūruoja nei dangaus kūnai, nei šios žemės imperatorių dekretai.
Judaizmo požiūriu esminis atskaitos taškas yra Kūrėjo ir kūrinio santykis, visi kiti pasaulio reiškiniai bei santykiai yra išvestiniai. Ciklas prasideda ne atsitikus gamtiniam įvykiui, o moralinės istorijos kontekste.
1-oji tišrio mėnesio diena, kai prasideda Roš Hašana, (šiais metais – rugsėjo 25 d., sekmadienį, saulėlydžio metu pradėsime 5783-ius nuo Pasaulio sukūrimo) judaizme yra laikoma žmogaus sukūrimo diena. Tądien Kūrėjas sukūrė savo pagrindinį kūrinį, žmogų - kaip savarankišką gėrio ir blogio subjektą. Tarsi atkartodamas aną fundamentalaus kūrimo aktą kiekvienamet Kūrėjas vėl kuria – šįsyk vadinamą Metų knygą, kiekvienam individualią, kurioje surikiuojami per metus nuveikti darbai, geri ir blogi. (Ne šiaip įvykiai, o būtent darbai, reikalavę sąmoningo sprendimo ir todėl turintys moralinę dimensiją).
Tai aukščiausiasis kvietimas susikaupti, pamąstyti apie gėrį ir blogį, gerus ir blogus darbus. O svarbiausia - prisiminti suklydimus, atgailauti už klaidas, pasiruošti ateinantiesiems metams, prašant taikos, sutarimo, sveikatos. Labai svarbu suprasti, kodėl tokia „dviguba buhalterija“ (viena vertus, dangiška, kai viską suskaičiuoja visagalis Kūrėjas rašydamas knygą, antra vertus, žemiška, kai kiekvienas individualiai perkrato savo gyvenimą) vis dėlto yra šventė, viena didžiausių žydiško kalendoriaus švenčių. Per Roš Hašana švenčiama, linksminamasi, ant stalo būtinai turi būti saldžių patiekalų, obuolių ir medaus, vienas kitam linkima „gerų ir saldžių metų“ (šana tova u-metuka), nes viskas išplaukia iš tikėjimo, kad Kūrėjas, kad ir kas būtų nutikę per tuos metus, visada yra savo kūrinio pusėje. Kad Visagalis kiekvienam linki klestėjimo, visokeriopos sėkmės ir įvertins menkiausią galimybę jį išteisinti, suteikti šansą pradėti naujus metus. Tačiau tam turi būti esminė sąlyga - nuoširdi, įsipareigojanti pastanga iš kūrinio t.y. žmogaus pusės.
Galima sakyti, kad Roš Hašana prasideda laikas, kai kūrinys arčiausiai priartėja prie Kūrėjo (kulminacija – per Jom Kipurą). Susivokimui, moralinių sąskaitų suvedimui skiriama maždaug savaitė ir 10-tąją tišrio mėnesio dieną ateina Jom Kipuras, Atpirkimo arba Permaldavimo diena (šiais metais ji prasideda antradienio, spalio 4 d., vakarą ir baigiasi spalio 5 d., trečiadienio, vakarą), kada, kaip byloja tradicija, galutinai nusprendžiamas kiekvieno žydo likimas.
Todėl Roš Hašana, Naujieji metai ir Jom Kipuras sudaro nedalomą visumą, kuri yra moralinės metų istorijos aukščiausias taškas, simbolinis Sinajus. (Neatsitiktinai, kaip sako tradicija, pirmasis Jom Kipuras buvo švenčiamas tuomet, kai žydai gavo Dešimt įsakų ant Sinajaus kalno).
Visi šventės papročiai vienaip ar kitaip pabrėžia tą moralinį aspektą. Pavyzdžiui, tašlicho ritualas, kai yra einama prie upės ar kito gamtinio vandens telkinio ir, skaitant maldą, yra iškratomos drabužių kišenės, taip simboliškai išsivaduojama iš nuodėmių, kurias nusineša vanduo, susijęs su tam tikra sąžinės apyskaita arba perkratymu.
Moraliniam jausmui prabudinti naudojamas ir skardus šofaro garsas, skambantis per Roš Hašana ir ženklinantis Jom Kipuro pabaigą. Kaip sakoma vienoje maldoje: „Pabuskit, kas snaudžia ir praleidžia savo metus beprasmiškai. Peržvelkite savo dvasinį gyvenimą ir darykite gerus darbus“.
To ir linkime visiems mūsų bendruomenės nariams, visiems geros valios žmonėms!
Tegu ateinantys metai atneša jums ir jūsų artimiesiems daug sėkmės ir sveikatos, o jūsų bendruomenėms – vienybės ir klestėjimo! Ir tegu visa tai išsipildo!
Saldžių ir laimingų Naujųjų metų!
Iliustracijai panaudotas dailininko, knygų iliustratoriaus
Arthuro Szyko (1894-1951) darbas Roš Hašana (1948)