Naujieji metai dar labai neįsibėgėjo ir dar galima visaip apie juos burti. Gal ne tik iš kavos tirščių ar Taro kortų. Gal su Kabalos pagalba, juolab, kad tokios kortos, kaip pamatysime taip pat egzistuoja.
Net nežinau, kada pirmą kartą išgirdau tą žodį. Greičiausiai gana seniai. Skambėjo jis visiškai mįslingai ir paslaptingai. Tarsi kažkokia magija ar išmintis, apie kurią dorai nieko negali susigaudyti, nieko apie ją konkretaus niekur neparašyta. Jeigu užtikdavai kažkur frazę, kad tai „ezoterinis judaizmo mokymas“ tai iš karto lyg nuskambėdavo galvoje „ne tau Martynai mėlynas dangus“. Nes ezoterinis reiškia slaptas, siauram ratui skirtas dalykas, o pažinti judaizmą per jo talmudų rietuves, dar labiau „ne tau Martynai...“. Kalbu apie sovietinį laikotarpį ir daugiau kaip du dešimtmečius atgavusios Nepriklausomybę Lietuvos iš manyčiau iš gana tipinio lietuvio humanitaro pozicijų. Greičiausiai buvo ir labiau apsišvietusių, bet jie buvo kažkokiame giliame pogrindyje, o tiksliau – kokioje nors Vilniaus arba, dar labiau tikėtina, Maskvos virtuvėje besišnekučiuojantys slapta prie arbatos, kaip ir dera ezoterikams.
1995 m. rašydamas apie misticizmą dabar jau sunkiai randamame Kultūros ir meno instituto leidinyje „Kultūra ir religija“, tesugebėjau paminėti, kad mistikų egzistuoja įvairiose religinėse tradicijose, kurias čia pat pavardinau, nepraleisdamas ir judaizmo. Su kolegomis aptarinėdami rinkinio turinį, kuriame dominuoja G.H. Chesterton, J. Maritain, N. Berdiajiev, G. Beresnevičiaus vardai, neprisimenu, kad būtumėm užkabinę judaizmo ir kultūros santykį. Tai buvo neatrasta pamiršta žemė, o mūsų tarpe nebuvo pajėgių imtis tokio matymo kampo. Algis Uždavinys galėjo rašyti apie sufijus ir skelbti straipsnį „Islamo šviesa“, o judaizmo, Toros ir Kabalos nekabino niekas. Mano rašinys rinkinyje buvo virš/šalia/už visos knygos problematikos, skyriuje „Ties riba“ ir turėjo suteikti knygai šiek tiek egzotikos ir komercinio patrauklumo. Tai miniu, kad pabrėžčiau tos judaizmo, o kartu ir Kabalos terra incognita būvį tokios nesenos mūsų istorijos perspektyvoje. Spėčiau, kad kažką daugiau žinojo Arūnas Sverdiolas, dirbęs kitame institute, o taip pat tokie žydų tradicijos žinovai kaip Izraelis Lempertas ar Fira Bramson, Irena Veisaitė, dar vienas kitas, bet jų tekstų viešajame diskurse laikas dar toli gražu nebuvo atėjęs.
Kažkuriuo metu kai kurių daugiau ar mažiau žinomų lūpose pasigirsti šio žodžio paminėjimas. Priklausomai nuo šaltino autoritetingumo tai darydavo įspūdį ir man. Kai Jurga Ivanauskaitė šalia savo budistinių patirčių paminėdavo ir Kabalą, aš lengvai supavydėdavau, kad ji ko gero, besiblaškydama, kad ir ne tose platumose, bet yra pagavusi kažkokio apčiuopiamesnio supratimo, kas tai per tai konditerija, kaip pasakytų poetas Edmondas Kelmickas, metęs rašyti eilėraščius ir metęsis į meno kūrinių antikvariatą bei estetikos dirvonus..
Snobiškuose pseudointelektualinių ratų salonuose (псевдо-около-литературная среда, kaip sakė vienas rusų humoristas) ir šiandien galima pelnyti trumpą šlovę, kabinant makaronus apie Kabalą. Savo metu gerai ėjo ir transcendentinė meditacija, ir neurolingvistinis programavimas (NLP), visokie maginiai dalykai persipinantys (kas natūralu) su haliucinogeniniais grybukais, Zen praktikos (įskaitant Zen Judaism) ir daug kitų. Užteko ir paprasčiau. Sunku patikėti, bet senokai jau, regis studentavimo laikais, kažkokie vėjai mane užnešė į vakarėlį Kaune, kur gražus ratelis jaunų studenčių, o gal moksleivyčių, klapsėjo susižavėjimo pilnomis akutėmis salonų liūtukui, kuris ruošė dirvą tolimesniems žaidimams tuo, kad „skaito Kantą“. Truputį erotiškiau (ir turiniu) būtų „skaito Šopenhauerį“, bet tiek to. Mačiau jau pakabintų merginų per tai, kad „jis mokosi NLP“, o tai ir buvo įrodymas, kad dalykai veikia.. Įsivaizduoju, kaip puikiai galima būtų sugroti Kabalos dūdele žaviai auditorijai postringaujant, kad „dabar gilinuosi ir gyvenu pagal Kabalos principus“, tada truputį rasputiniškos teologijos ir mašina važiuotų. Visi ieško būdų išsiskirti iš kitų, pašokti, jei ne virš savo tai virš kitų bambų. Juo mažiau nusimananti publika, juo lengviau šiuos instinktus ir refleksus eksploatuoti. Kiek spėjau nugriebti iš knygelių apie Kabalą, jos išmanytojams tai elementariausi ir primityvūs dalykai, nes kalba eina apie norus, kurie šiame senajame mokyme užima labai svarbią vietą. Bet apie tai vėliau.
Šiandien atrodytų, kad makaronus kabinti turėtų būti daug sunkiau, nes internetas, vis labiau apsišvietę žmonės ir pan., bet kita vertus pasižiūrėjus į tai, kuo su dideliu apetitu minta ir kitus taikosi šerti antivakserių kolonos, peršasi išvada, kad reikia tik gerų ausų, kurios visada atsiranda. Su tinkamu įpakavimu 39 savanoriai panoro savižudybės būdu iškeliauti erdvėlaiviu, kuris dabar slepiasi už Hale-Bopp kometos. Tokį „iškeliavimą“ pademonstravo „Dangaus vartų“ kulto nariai 1997 m. miestelyje Santa Fe, kuris yra San Diego priemiestis Kalifornijoje. Žinomų ir nežinomų pavyzdžių surašymui prireiktų ne vieno „talmudo“, su visomis Plokščios žemės, Pasaulinio žydų sąmokslo, įvairių planetų siunčiamomis komandomis, įvairių receptūrų žmonijos „išgelbėjimo“ strategijomis gautomis personaliai „iš aukščiau“ ir t.t., ir pan. O kodėl nepridėjus, kad tai labai derinasi arba net kildinasi būtent iš Kabalos, jei jau tai slaptas mokslas. Tiesa, dabar jau ne toks slaptas, bet viena vertus, mažai kas žino, o kita vertus, visada galima pasakyti, kad čia pasaulio sąmokslininkai atskleidė tik paviršinius arba feikinius dalykus, kad nukreiptų nuo esmės, o iš tiesų – erdvėlaivis į kažkur, ten už kampo.
Vis pasigirsdavo, kad Madonna turinti kažką bendro su Kabala. Los Angeles Times 2011 m. rugsėjo mėnesį samprotavo, ar ji daug prisidėjo prie Pasaulinio Kabalos centro suklestėjimo, kuriam vadovavo rabinas Philp Berg ir jo ambicinga žmona Karen. Prašmatnus Centro vadovų gyvenimas, azartinių lošimų kelionės į Las Vegas, kelionės privačiais reaktyviniais lėktuvais, SPA atostogos patraukė mokesčių inspektorių dėmesį. Pastebėta, kad nuo 1998 m., kai Madonna viešai paskelbė apie savo saitus su Kabala, Centro turtas nuo 20 mln. padidėjo iki 260 mln. 2009 metais. Buvo skelbiama, kad „viskas pasikeitė, kai Madonna pradėjo studijuoti Kabalą“, kad ji padarė daug gero pasauliui ir panašiai. Tačiau vargu ar tokios naujienos ką nors sakė Madonnos gerbėjams apie pačią Kabalą. Gal kažką to paties, kad tai paslaptingas ezoterinis žydiškas mokslas, ne visiems prieinamas, bet teikiantis ypatingų galių ar išminties ją studijuojantiems. Ortodoksinis judėjų pasaulis, o kartasis ir žiniasklaida Kabalos centrą įsikūrusį New York‘e vadino sekta. O tai gal net prie veido Madonnos kalibro įžymybėms. Tačiau, kai mirė centro lyderis Philp Berg, jo laidotuvėse paparaciai Madonnos nesurado, nors iki tol jo namuose jai būdavo rezervuota VIP vieta prie Šabo vakarienės stalo, jei tik Madonna lankėsi tame mieste. Nepastebėjus jos tose laidotuvėse leidinys "The Guardian" savo antraštėje klausė - "Madonna ir Kabala: ar “Šviesa” galiausiai baigėsi"? Kaip baigiasi daug romantiškų ar šeimyninių istorijų Hollywood‘e.
Skaitmeninėje bibliotekoje randamas JSTOR, The Jewish Quarterly Review 2005 metais rašė, jog paskutiniais metais Madonna, studijuodama Kabalą, į savo kūrybą įtraukė kabalistinių ir žydiškų ženklų, įskaitant jos pirmąsias knygas vaikams. Prisipažinti, nežinojau apie jos kuriamą vaikišką literatūrą ir iki šiol nieko neskaičiau, nors būtų įdomu. Gal pavyks. O kaip vienas žymiausių kūrinių su kabalistiniais ir žydiškais simboliais minima daina "Die Another Day" tokio paties pavadinimo James‘o Bond‘o filmui. Ten galima pamatyti hebrajiškus simbolius/raides, kuriais nusakomi Kabalos pagrindai. Viena tų raidžių vadinasi lav. Todėl ir Boaz Huss straipsnis, perfrazuojant žinomą The Beatles dainą, pavadintas "All You Need Is LAV: Madonna and Postmodern Kabbalah".
Jurga Ivanauskaitė daugiau kalbėjo ir rašė apie Šambalą – Tibeto budizmo mitinę karalystę, bet šalia visų misticizmo mokyklų nevengdavo paminėti, kad gilinasi ir į Kabalą. Kiek tai padėjo jos talento gerbėjams sužinoti, kas ta Kabala ir su kuo ji valgoma, sunku pasakyti, bet panašu, kad dar mažiau nei Madonnos gerbėjams. Bent man nežinoma, kad per J. Ivanauskaitę lietuvių skaitytoją pasiekė nors koks hebrajiškas simbolis, toks kaip lav Madonnos dėka ar kitas.
Visgi, akivaizdu, kad Kabala tapo trendy dalyku. Kaip rašo ABS News, daugelis žmonių, neturinčių menkiausio supratimo apie tai, ką reiškia dvasinis Kabalos judėjimas, žino, kad jam priklauso tokios žvaigždės kaip minėtoji Madonna, Demi Moore, Ashton Kutcher ir Britney Spears. Kabala tapo multi-milijonine dolerine imperija su daugiau kaip 40 šakų visame pasaulyje. Galėtų kokia Lietuvos popsinė žvaigždė a la Mia ar Bunkė, sučiulbėti, kad šiuo metu jai svarbiausias dalykas yra Kabala, ant kurios ji kuria savo pasaulį. Būtų naujas posūkis su geresniais bilietų pardavimais. Bet dar nedašilo. Bet visai tikėtina, vietinio vakarėlio influenceris, o gal koks kompleksuotas intravertas, gundomai merginai ir kelioms draugėms, pritraukdamas dėmesį ir išpūsdamas dūmą, mąsliai porina, kad „dabar atrado išminties viršūnę, kuri net ne visus prisileidžia, kad yra paniręs į Kabalą, kuri jį moko dabartiniam etape rasti išskirtinę sielos draugę ir kartu nueiti paslaptingo kelio ruožą“. Paskui, žinoma, kiekvienam savo kelias „kelyje į Tiesą“. Tai turi veikti pagal seną formulę. Turi suvirpėti širdutė, pagalvojus, kad gal tai aš dalyvausiu šioje ypatingoje misterijoje. Bet ką tai turi bendro su tyliai sėdinčiais ir metų metus iš tiesų besigilinančiais į tuos kabalistinius tekstus? Kokiu tekstus? Ką mes apie tai žinom? Kur tie tekstai? Zohar? Tanaka? Midraš? Enochas? Kas tai?
Žinoma, kiek pasidomėjus, paaiškėja, kad rabinas Googlas informacijos gali pateikti nemažai. Šiandien gal per daug sudėtinga būtų aiškintis visų terminų ir sudėtinių dalių prasmę, kaip, pvz., sfiras išvardina Dr. Aušra Pažėraitė. Apie jas skaitydami dauguma mūsų matome tokią, kaip vienas draugas sakė, kalabalą: „Dieviškoji begalybė, kurios neįmanoma apčiuopti, aptarti, apibrėžti (Ein sof), Karūna (Keter), Išmintis (Chochma), Supratimas (Bina, kai kuriose sistemose įtraukiamas Pažinimas – Daat), Gerumas, Meilė, Gailestingumas (Hesed), Griežtumas, Galia, Teismas (Gvura, arba Din), Grožis (Tiferet), Pergalė (Necach), Šlovė (Hod), Pagrindas arba Teisuolis – Cadikas (Jesod, arba Zadik), Karalystė (Malkhut), Dieviškoji artuma (Šchina)“. Tarsi iš karto aišku, kad ne veltui rašoma, jog Kabalos studijoms kabalistai pašvenčia visą savo gyvenimą. O mums kas iš to? Ar tai dar viena opcija šalia jogos, transcendentinės meditacijos, Zen budizmo, pagonybės ir t.t. ir t.t. Religingas musulmonas, krikščionis ar induistas laikytų tai, jei ne nuodėme, tai erezija ar paklydimu, bet ortodoksinis judaizmo išpažinėjas, tiek misnagdim, su Vilniaus Gaonu priešakyje, tiek hasidim (chasidai) tai laikys aukščiausia Kūrėjo pažinimo pakopa.
Grįžkime prie greičiau ir paprasčiau pateikiamos Kabalos istorijos ir jos praktinių išminčių. Ne tik tekstų, bet ir pvz., kortų, kuriomis galima burti. Panašiai kaip su kinų I Ching heksagramomis ir sausomis nendrelėmis tarp pirštų. Įvade autoriai sako, kad tai ir būdas pažinti Kabalos simbolius ir jos bazinius principus, nes kortose figūruoja hebrajiški simboliai, iš kurių susideda kabalistinės pasaulio dėsnių ir tvarkos schemos. Tai gali paruošti ir „užvesti“ tolesnėms studijoms.
Vienas geriausiai žinomų Kabalos interpretatorių ir jos principų šiandieninėse aktualijose taikytojų yra Michael Laitman. Dvi jo knygos išverstos į lietuvių kalbą. Tai „Raktas į Kabalą. Klausimai ir atsakymai“ (2005) ir „Kabala be paslapčių. Laimingo gyvenimo vadovas paprastam žmogui“ (2008). Iš jų sužinome trumpą Kabalos kursą – kad ištakos Mesopotamijoje, kur prieš 5000 metų radosi numerologija, magija, burtai ir pan., nes, kaip žinia, žmonės norėjo suprasti pasaulį, o žinių buvo labai maža. Bet jos kaupėsi ir vystėsi įdomiu būdu, pastebint tam tikrus gamtos dėsningumus, kad ir nežinant jų prigimties. Panašiai kaip vairuotojas išmoksta vairuoti automobilį nieko nenutuokdamas apie variklį, važiuoklę ir visus elektroninius įmontuotus įtaisus. Prieš 2000 metų atsirado knyga Zohar, kuri turi lemiamą vaidmenį Kabalos schemų ir išminties vystyme. Tikslas tarsi aiškus ir paprastas – suprasti gamtos dėsnius, o svarbiausia jų Kūrėjo sumanymą. Tai duos atsaką į gyvenimo prasmę, mes išsivaduosime iš savo egoizmo, susitapatinsime su Kūrėju per dvasingumo poreikio įsisąmoninimą, norą duoti ir davimo naudą, ir pan. Pasiekę kabalistinių tikslų, „susijungę su gamta mes pasijusime tokie pat amžini ir tobuli kaip ji. Pasiekę šią būseną, netgi kūnui mirus jausime, jog tebeegzistuojame gamtos amžinybėje. Fizinis gyvenimas ir mirtis nebeturės mums įtakos, nes ankstesnį egocentrizmą pakeis holistinis altruistinis suvokimas. Mūsų pačių būtis taps visos gamtos gyvenimu“. Skamba tikrai neblogai: „Išsispręs visos krizės ir problemos, patirsime pilnatvę, dvasios pakilimą ir džiugesį“. Nei daugiau, nei mažiau.
Bet norisi ir pasikabinėti, nors gal ta labai glaustai išdėstyta M. Laitmano istorija ir teorija supaprastina ir ne visai tiksliai perteikia gilius dalykus. Tarkim jis rašo, kad tik apie XX a. žmogus po Babilono sumaišties ima suvokti dvasingumo poreikį, pajunta, Kabalos terminais tariant, „tašką širdyje“. Turtinga visų religijų mistikų patirtis ir jų palikimas sakyte sako, kad „tašką širdyje“ žmonės pajusdavo visais laikais. Kad ateidavo laikas, kai jie įsimylėdavo Paslaptingąją Isis. Taip radosi visa plejada mistikų nuo Svedenborgo, jogo Milarepos, dykumos tėvų, sufijų, tų pačių tsadikų Kabalos tradicijoje arba Motinos Teresės.
Teigiama, kad apie pribrendusį Kabalos ir dvasingumo poreikį liudija neregėta dabartinė krizė. Norisi paklausti, o kas buvo Pirmas ir Antras Pasauliniai karai, Viduramžių pjautynės, Kryžiaus žygiai ir t.t. ir t.t.? Gal dabartinės įtampos ir pranašauja Apokalipsę, bet mes to nežinome ir tokios kraujo upės dar nesilieja.
Kalbama apie žmonijos sąmoningumo augimą suvokiant, kad altruizmas ir noras duoti yra kertiniai tobulesnės egzistencijos dalykai. Tarsi tai išskirtinai Kabalos išmintis. Bet apie tai žino visos didžiosios religinės tradicijos, o ir dabartiniai psichoterapeutai. Eric Fromm „The Art of Loving“ išleista 1956 m. Na, gal jis irgi kabalistas.
Kitas teiginys – žmogus turi susitapatinti, susilieti su Kūrėju. Krikščionybėje irgi žinoma, kad krikščionio uždavinys yra tapti Ipse Christus – kitu Kristumi, susitapatinusiu su Kristumi. Žinoma, galima tyrinėti, ar šios išminties krikščionys nenusirašė nuo kabalistų.
Tiek prabėgom apie tradicijos unikalumą, kuri bent M. Laitmano pateikime neatrodo tokia jau unikali. Pažiūrėkime, kaip Kabalos žinovas pritaiko jos išmintį, komentuodamas šiuolaikinius įvykius. Tai geriausiai atspindi M. Laitmano youtube kanalas, transliuojamas rusų kalba ir dalyvaujant pašnekovui, užduodančiam klausimus. Būna tikrai įdomių ir originalių įžvalgų. Yra kanalo versija su lietuvišku vertimu. Laitman Kabbalah Publishers leidykla leidžia jo ir kitų autorių knygas, svetainė "Kabala Lietuvoje" taip pat talpina daug medžiagos iš M. Laitmano mokymų. Jie daugiausia, net kalbant apie aktualijas, susiveda į tai, kad reikia pažinti gamtos dėsnius, Kūrėjo sumanymą ir t.t. Išprusimui tai naudinga. Bet įdomiausiai nuskamba kai kurios įsiterpę mintys samprotaujant, tarkim, apie pandemiją ir karantiną. Jis teigia, kad tai Dievo dovana, nes mes pagaliau priversti pažvelgti į namus, artimuosius, į tai kas iš tiesų svarbu. Tai pastebėjo daug kas. Bet pralinksmina jo frazė, kad „žmogus, beje, sutvertas ne vaikščioti, o sėdėti“. Taigi ir sėdim laimingi namie per karantiną. Būna daug pastabų apie politiką, bet viskas galiausiai susiveda į tai, kad reikia pažinti gamtą ir susilieti su Kūrėju. To jis palinkėjo ir Naujametiniame sveikinime visiems savo sekėjams.
Galiausiai susidaro įspūdis, kad jis gerai savo prekinį ženklą ir kabalistinę industriją įsukęs rabinas. Yra jo adresu nukreiptų kritinių balsų. Ir žinoma, egzistuoja hermetinė tradicija, kurios pažinimui tikrai neužtenka „Kabalos be paslapčių“. Viena iš rimtesnių studijų, kurią Vilniaus žydų viešajai bibliotekai dovanojo rabinas Moše Levinas yra The Essential Kabbalah: The Heart of Jewish Mysticism.
Nuo M. Laitmano galima pereiti prie panašaus pobūdžio knygų. Jei įdomu, žinoma.
Žilvinas Beliauskas,
Vilniaus žydų viešosios bibliotekos direktorius