„Neapykantos cunamis“: juodžiausi metai žydų tautai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų
- vilniusjews

- prieš 2 dienas
- 2 min. skaitymo

2025-ieji pasaulio istorijoje turėjo būti pažymėti kaip triumfo metai – minėtos 80-osios Pergalės Europoje (VE Day) metinės. Tačiau užuot šventęs galutinę pergalę prieš nacizmą, pasaulis susidūrė su šiurpiu paradoksu: antisemitizmo lygis pasiekė rekordines, dešimtmečius nematytas aukštumas. Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad neapykanta tapo ne tik dažnesnė, bet ir technologiškai pažangesnė. Lietuva šiame geopolitiniame žemėlapyje išsiskiria reikšminga teisine ir politine kova.
Tarptautinėje arenoje praėję metai įvardijami kaip „antisemitinis cunamis“. Analitikai pabrėžia, kad po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ atakos prieš Izraelį kilusi banga neatslūgo, o transformavosi į nuolatinę, sisteminę Vakarų demokratijų problemą.
J7 šalyse – smurto “rekordai“
Ataskaitos duomenys iš J7 grupės šalių (valstybių, kuriose gyvena didžiausios žydų bendruomenės už Izraelio ribų) piešia niūrų vaizdą. Jungtinėse Valstijose incidentų skaičius per dešimtmetį išaugo beveik 900 proc., o vien 2025-aisiais fiksuota po 25–28 incidentus kasdien.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad neapykanta peržengė žodines ribas. Prancūzijoje fizinių užpuolimų skaičius mokyklose išaugo keturis kartus, fiksuoti ginkluoti išpuoliai. Drastiškas šuolis Australijoje – incidentų, tenkančių vienam gyventojui, padaugėjo keturgubai.
Ekspertai išskiria keturis pagrindinius ginklus, kuriais 2025-aisiais buvo atakuojamos bendruomenės:
Fizinis teroras: Nuo padegamųjų bombų Kolorado valstijoje iki sinagogų padegimų Ruane bei ginkluotų sąmokslų Danijoje.
Vandalizmas: Dažniausias įrankis – svastikos ir grafiti; sisteminis kapinių ir sinagogų niekinimas Austrijoje, Belgijoje; asmeninės nuosavybės niokojimas pvz., prie Viskonsino universtiteto regentų namų.
Skaitmeninis smurtas: Dirbtinio intelekto generuojama propaganda ir „memetinė ironija“ (antisemitizmas platinamas per memus), skirta verbuoti jaunimą „TikTok“ platformoje, koordinuotos kampanijos.
Institucinis spaudimas: Universitetų miesteliuose, stovyklavietėse „antisionizmo“ vėliava vis dažniau naudojama kaip priedanga atvirai diskriminacijai.
Lietuva: tarp teisinio precedento ir politinės valios
Nors Lietuvoje fizinio smurto mastai neprilygsta Prancūzijai ar JAV, 2025-ieji mūsų šaliai buvo kritiniai politine prasme. Šalis atsidūrė dėmesio centre dėl bandymų normalizuoti antisemitizmą aukščiausiuose valdžios sluoksniuose ir griežto valstybės atsako.
Esminiu lūžio tašku tapo 2025 m. gruodžio 5 d. teismo sprendimas LR Seimo atstovo Remigijaus Žemaitaičio byloje. Politikas buvo pripažintas kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo. Šis procesas tapo savotišku testu Lietuvos teisinei sistemai, parodžiusiu, kad valstybė turi instrumentų stabdyti populistinį neapykantos kurstymą.
Reaguodamas į situaciją, Lietuvos Seimas 2025 m. sausį priėmė rezoliuciją, smerkiančią bet kokias antisemitines apraiškas, o Vyriausybė ėmėsi rengti naują Nacionalinį veiksmų planą 2025–2030 metams. Jo tikslas – stiprinti Holokausto švietimą, paveldo apsaugą, švietimą, ryšius su Litvakų diaspora visame pasaulyje.
Visgi Lietuvos žydų bendruomenė išlieka budri. Kreipimesi į Generalinę prokuratūrą dėl toksiškos atmosferos viešojoje erdvėje, pabrėžiama, kad baimė dėl saugumo tapo daugelio narių kasdienybe.
Istorinė amnezija – grėsmė ateičiai
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl antisemitizmas randa palankią terpę, yra nykstantis istorinis raštingumas. Tyrimai rodo šokiruojančią tendenciją: Prancūzijoje net 46 proc., o JAV – didelė dalis jaunimo (18–29 m.) arba nieko nežino apie Holokaustą, arba abejoja jo faktais.
Tai atveria kelią hibridinėms grėsmėms. Autoritariniai režimai (Rusija, Iranas) antisemitizmą naudoja kaip pleištą Vakarų visuomenėms skaldyti, o socialinių tinklų algoritmai šią poliarizaciją tik spartina.
Pasaulinės antisemitinių incidentų apžvalgos rengėjai konstatuoja: kova su antisemitizmu 2025 metais nebėra tik vienos žydų bendruomenės apsaugos klausimas. Tai tapo egzistencine kova už demokratijos ateitį ir nacionalinį saugumą. Be griežto teisinio atsako ir švietimo sistemos pokyčių, dešimtmečius kurtą pasaulio pilietinės taikos pamatą rizikuoja nušluoti „neapykantos cunamis“.
Parengė Natalija Samp


Komentarai