Ekscelencijos ambasadoriai!
Visi, išgyvenę Holokaustą!
Gelbėtojai ir jų šeimų nariai!
Brangūs susirinkusieji,
esame čia, Panerių memoriale, kad pagerbtume košmariškų žudynių laikais atgulusius įvairių tautybių žmones – žydus, lenkus, romus, lietuvius, rusus. Tesiilsi jie ramybėje!
Susirinkome čia, didžiausioje pagal aukų skaičių žudynių vietoje Lietuvoje, būtent rugsėjo 23-ąją, Holokausto ir Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, kad ir pagerbtume, ir prisimintume, ko esame netekę.
Netekome talentingos, gyvybingos bendruomenės su savita, pajėgia kultūra.
Šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių, žydų kilmės lietuvių, prisidėjusių prie Nepriklausomybės atkūrimo, jos apgynimo, valstybės įtvirtinimo, ekonomikos ir kultūros suklestėjimo.
Netekome didžiulio potencialo ir ateities perspektyvos.
Kaip sakė prieš penkerius metus mus palikęs filosofas Leonidas Donskis, per Lietuvos žydų tragediją mūsų šalis neteko dalies savęs. Manau, kad mes tik dabar pradedame įsisąmoninti šį faktą.
Istorinė atmintis, susijusi su tragedijomis, svarbi tuo, kad ji didina visuomenės jautrumą, ugdo žmogišką solidarumą, mažina pakantumą prievartai ir abejingumui. Gyva istorinė atmintis suteikia viltį, kad dabartyje nebus leista prisikelti tiems košmarams, kurie viešpatavo praeityje.
Tačiau skaudūs istoriniai įvykiai neturėtų tapti tiesiog kalendoriniais paminėjimais, jie turi virsti realiais atminimo įamžinimo darbais. Tik taip ne tik apsaugosime dabartį nuo praeities šmėklų, bet ir atversime ateitį.
Pagerbdami aukas - prisiminkime ir herojus. Neužmiršdami nusikaltimų - atminkime žygdarbius. Tokiu būdu atgausime bent dalį to, ko esame netekę.
Kultūra gyva simboliais ir asociacijomis, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti atsitiktiniai sutapimai.
Mano gimtajame mieste, Šiauliuose, dabar tvarkomas, maždaug po mėnesio atsiversiantis Pasaulio teisuolių skveras. Jis miesto centre, netoli Chaimo Frenkelio vilos, greta Vilniaus gatvės.
Vilniuje, greta Jeruzalės gatvės, taip pat yra Pasaulio teisuolių skveras, įkurtas kiek anksčiau. Beje, tai kol kas vieninteliai Lietuvoje su Pasaulio Tautų teisuoliais susiję viešųjų erdvių pavadinimai.
Ir štai sutapimas, o gal - iškalbinga nuoroda: „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ - taip vadinasi žydų bendruomenė, kurios rūpesčiu nedideliame, bet labai svarbiame Lietuvos kultūrai Šarnelės kaimelyje, iš kurio yra kilęs įstabaus talento poetas Vytautas Mačernis, metų pabaigoje turėtų atsirasti Pasaulio Tautų teisuolių gatvė, pirmoji tokia Lietuvoje. Maždaug toje vietoje stovėjo Kerpauskų ir poeto V. Mačernio giminaitės Bronislavos Mačernytės-Straupienės sodybos, kuriose nacių okupacijos laikais buvo slapstomi žydai. Abiejų šeimų atstovai Jad Vašem, Izraelio Holokausto memorialo, pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. Ne mažiau iškalbinga, kad būtent šie metai Seimo yra paskelbti Vytauto Mačernio metais, o V.Mačernis, vienas įtakingiausių XX a. lietuviškos poezijos simbolių, yra giminiškais ryšiais, sakytume, genetiškai, susijęs su Pasaulio teisuoliais.
Taip persipina vietovardžiai ir asmenvardžiai, aplinkybės ir poelgiai, simboliai ir asociacijos, kurdami bendrą kultūros lauką, kuriame gyvens mūsų vaikai ir mūsų vaikų vaikai. Lauką, kuriame žūstančių žydų gelbėtojai, rizikavę savo ir savo artimųjų gyvybėmis, turi užimti reikšmingą vietą.
Jų skaičius jau artėja prie tūkstančio, jų būta beveik visuose sluoksniuose – ir tarp inteligentų, ir tarp tarnautojų, ir tarp kunigų. Prie žydų gelbėjimo prisidėjo ir paprastas valstietis Lietuvos užkampyje, ir prezidentas Kazys Grinius. Tai labai svarbu, apie tai nepakankamai plačiai žinoma.
Šie pavyzdžiai turi tapti reikšminga visuomenės švietimo ir atminties politikos dalimi. Šiuolaikinės lietuviškos kultūros, lietuviško identiteto dalimi.
Siekiant ne vien pagerbti, įamžinti ir aktualizuoti žydų gelbėtojų darbus, bet ir norint, kad dar gyvi Lietuvos Pasaulio tautų teisuoliai sulauktų jų didvyriškumą ir žmogiškumą įamžinančio paminklo sostinėje, tam tikrų sprendimų negalima atidėlioti, jų reikia imtis jau dabar.
Tikiu, kad taip ir bus!
Nuoširdžiai dėkoju už dėmesį!
A dank. Toda raba.
Excellences Ambassadors,
Holocaust survivors,
Rescuers of Jews and their families,
Ladies and gentlemen,
We are here at the Paneriai Memorial to pay tribute to the people of various nationalities, including Jews, Poles, Roma, Lithuanians, and Russians, who were buried here as a result of the nightmarish massacres. May they rest in peace!
We have gathered here, in the largest execution site in Lithuania, namely on September 23, Holocaust and Lithuanian Jewish Genocide Remembrance Day, to honour and remember what we have lost.
We lost a talented and vibrant community with its distinctive and powerful culture.
We lost hundreds of thousands of Lithuanian citizens – Lithuanians of Jewish descent, who had contributed to restoring independence, building its defence, consolidating the state, and promoting Lithuania’s economic and cultural prosperity.
We lost a part of society with an enormous potential and future prospects.
According to the late philosopher Leonidas Donskis, who demised five years ago, our country lost a part of itself as a result of the tragedy of the Lithuanian Jews.
I think we are only just beginning to realize this fact.
The historical memory associated with the tragedies is important in that it boosts the sensitivity of society, fosters human solidarity, and reduces indifference and tolerance to violence.
A living historical memory gives hope that the nightmares that reigned in the past will not be allowed to turn into reality in the present. Painful historical events, however, should not become mere commemorative days on the calendar. They must be transformed into real action to preserve the historical memory.
This way, we will not only protect the present from the ghosts of the past, but also open up for the future. As we honour the victims, let us also remember the heroes. Without forgetting the crimes, let us cherish the deeds. This way, we will regain at least a part of what we have lost.
Culture is alive in its symbols and associations that, at first glance, may appear to be coincidences.
The Square of the Righteous among the Nations will soon be opened in my hometown of Šiauliai. It is located in the very city centre, near Chaim Frenkel’s villa, next to Vilnius Street.
In Vilnius, next to Jeruzalės (Jerusalem) Street, there is also the Square of the Righteous among the Nations. By the way, these are so far the only public spaces in Lithuania named after the Righteous among the Nations.
And this is where the coincidence, or maybe an eloquent reference, comes in.
"Vilnius - Jerusalem of Lithuania" is the name of the Jewish community; thanks to the community’s effort, Šarnelė, a village extremely important for Lithuanian culture, will name a street after the Righteous among the Nations at the end of the year. It will be the first of its kind in Lithuania.
Vytautas Mačernis, a poet of exceptional talent, was born in this village.
The homesteads of Bronislava Mačernytė-Straupienė and the Kerpauskai family, used to stand in approximately that place. Those homesteads sheltered Jews during the Nazi occupation. Members of both families have been recognized as the Righteous Among the Nations by Yad Vashem, Israel's Holocaust memorial.
In this way, personal names and place names, circumstances and actions, symbols and associations intertwine, creating a common cultural field in which our children and grandchildren will live.
A field in which rescuers of Jews, who risked their lives and those of their loved ones, play an important role. The number of rescuers of Jews is already approaching a thousand. They were in almost all walks of life. The rescuers of Jews included not only some ordinary people in various parts of Lithuania, but also by President Kazys Grinius. Although not widely known, all these facts are very important.
These examples must become a significant part of public education and memory policy, part of modern Lithuanian culture, and Lithuanian identity.
In order not only to honour and actualize the works of Jewish rescuers, but also to ensure that the heroic deeds and humanity of the still living Righteous among the Nations from Lithuania are honoured for their heroism and humanity in Vilnius, the capital city of Lithuania. Some decisions cannot be postponed. They must be taken now.
I believe that this will be the case!
Thank you very much for your attention.
A dank. Toda raba.