Leidinys “Times of Israel” rašo, kad sausio 27 d. Holokaustą išgyvenusi Charlotte Knobloch savo emocingoje kalboje Bundestage Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga ragino ne tik priešintis ekstremistų ir sąmokslo teoretikų skleidžiamomis baimėmis dėl pandemijos bei visuomenės įvairovės, bet ir “griežčiau ginti trapią Vokietijos demokratiją”.
Kreipdamasi į kraštutinius dešiniuosius C. Knobloch sakė: „Mes kovosime už savo Vokietiją!“.
“Negalime nė akimirkai pamiršti, kokie trapūs yra pastarųjų 76 metų laimėjimai, kuriuos pavyko pasiekti po Aušvico mirties stovyklos kalinių išlaisvinimo 1945 metų sausio 27 dieną“, - pabrėžė C. Knobloch. „Antisemitiškos mintys ir žodžiai vėl sulaukia dėmesio, vėl jie yra socialiniu požiūriu priimtini - pradedant mokyklomis, baigiant protestais prieš koronavirusą ir, žinoma, internetu, šiuo neapykantos ir bet kokio kurstymo katalizatoriumi“.
Nuo 1996 m. Vokietija kasmet sausio 27 d. oficialiai švenčia Holokausto aukų atminimo dieną. Iš šešių milijonų žydų, nužudytų per Holokaustą, daugiau nei milijonas buvo nužudyti Aušvice-Birkenau, kartu su dešimtimis tūkstančių kitų žmonių, įskaitant homoseksualus, romus ir sovietų karo belaisvius.
88 metų C. Knobloch, buvusi Vokietijos Centrinės žydų tarybos (Zentralrat der Juden) pirmininkė (2006–2010 m.), taip pat Europos žydų kongreso ir Pasaulio žydų kongreso viceprezidentė, daugelį metų viena iš pagrindinių Miuncheno žydų bendruomenės lyderių, perspėjo, kad demokratijos priešai yra stipresni, nei daugelis mano. „Raginu jus rūpintis mūsų šalimi“, - sakė ji ir apibūdino dešiniojo sparno ekstremizmą Vokietijoje kaip „didžiausią pavojų visiems“.
Kreipdamasi į kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“, didžiausią opozicijos frakcijos parlamente, C. Knobloch tiesiai apkaltino didžiumą jos rėmėjų „nacių tradicijos tęsimu“.
"Aš jums sakau: jūs pralaimėjote kovą prieš 76 metus", - sakė C. Knobloch. "Jūs ir toliau kovosite už savo Vokietiją, tačiau mes kovosime už mūsų Vokietiją".
C. Knobloch negalėjo sulaikyti ašarų, kai ji pasakojo apie nacių valdžios baisumus ir jos močiutės Albertine Neuland deportaciją į Teriezenštato (Theresienstadt) koncentracijos stovyklą, kur ji iš bado mirė 1944 m. "Mane lydi liūdesys, skausmas, neviltis ir vienatvė", sakė C.Knobloch, vis dėlto pridūrusi, kad nuolatinis Vokietijos įsipareigojimas vertinti savo istoriją suteikia jai vilties. „Didžiuojuosi mūsų šalies jaunais žmonėmis. Jie yra laisvi nuo kaltės dėl praeities, tačiau prisiima atsakomybę už šiandieną ir rytojų: jie motyvuoti, aistringi ir drąsūs “.
Bundestago pirmininkas Wolfgangas Schäuble perspėjo, kad Vokietijos sutarimas dėl nacių nusikaltimų atpirkimo, ilgą laiką laikomas pokario įsakymo pagrindu, rodo pažeidžiamumo požymius. Jis pabrėžė, kad buvo „siaubinga pripažinti”, jog mūsų atminties kultūra neapsaugo nuo įžūlaus istorijos permąstymo ar net jos faktų neigimo. „Tai neapsaugo nuo naujų rasizmo ir antisemitizmo formų“, - sakė 78 m. W. Schäuble.
33 metų žurnalistė, žydų aktyvistė Marina Vaisband taip pat ragino būti budriems. „Būti žydu Vokietijoje reiškia žinoti, kad tai įvyko ir gali pasikartoti“, - sakė ji. „Antisemitizmas neprasideda, kai šaudoma į sinagogą“, sakė ji, turėdama omenyje 2019 m. spalio mėn. teroro aktą Rytų Vokietijos mieste Halėje. „Šoa prasidėjo ne nuo dujų kamerų. Holokaustas niekur nedingo, jis įsišaknijęs įsitikinime, kad yra vertesnių žmonių, nei kiti“.
Šių metų Holokausto atminimo diena pažymėta didėjančiu susirūpinimu dėl ekstremistinio kurstymo bei smurto Vokietijoje. Kanclerė Angela Merkel kalba apie “gėdą dėl didėjančio antisemitizmo”, žydų bendruomenė perspėja, kad ksenofobijai kurstyti naudojamos sąmokslo teorijos apie koronavirusą. Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis, nusikaltimų prieš žydus skaičius nuolat auga. 2019 m. buvo užregistruota 2032 nusikaltimai, tai yra 13% daugiau nei praėjusiais metais.
Pamąstymui: jei tai aktualu Vokietijai, visi tie "istorijos faktų permąstymai", jei šitai ten aukščiausiu lygiu įvardinama kaip "didžiausias pavojus", kodėl Vidurio ir Rytų Europoje, Lietuvoje, turėtų būti kitaip?