Tęsiame ciklą trumpų pasakojimų apie žydų gelbėtojus. Tai labai svarbi tema, turinti ne tik pažintinį, bet ir praktinį aspektą, kuris bėgant laikui tampa vis labiau svarbus.
"Niekas taip neapnuogina esminių dalykų, kaip herojiškos pastangos mirtino pavojaus akivaizdoje", sakė tragiško likimo rašytojas dramaturgas, žurnalistas Stefanas Cveigas (Stefan Zweig). Sąmoningas, vertybiniu požiūriu motyvuotas veikimas, tegu ir atskirų žmonių ar nedidelių grupių, tegu turėjęs lokalinį poveikį, ilgainiui gali tapti galingu simboliu, gebančiu sutelkti, suvienyti bendruomenes.
Tai esminis motyvas, kodėl prie šios temos nuolat grįžtame.
Vladimiras Zubovas (1909 m. gruodžio 6 d. Halė, Vokietija – 2007 m. gegužės 12 d. Kaunas, palaidotas Petrašiūnų kapinėse), garsios grafų Zubovų giminės palikuonis, žinomas architektas (1934 m. baigė Berlyno aukštąją technikos mokyklą) ir architektūros istorijos tyrinėtojas, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žentas yra suprojektavęs visų kauniečių mėgstamą Ąžuolyno parką ir Dainų slėnio amfiteatrą, paskelbė publikacijų apie Lietuvos baroką, Kauno senamiestį ir kt., dėstė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir Dailės institute.
Tačiau į istoriją V.Zubovas įėjo ir dėl kitos priežasties. 1991 m. V. Zubovui buvo suteiktas garbingas Pasaulio tautų teisuolio vardas, 1999 m. jis apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Vokiečių okupacijos metais, rizikuodamas savo ir savo artimųjų gyvybėmis, kartu su žmona Danute Čiurlionyte-Zuboviene ir jos mama rašytoja Sofija Kymantaite-Čiurlioniene V.Zubovas aktyviai gelbėjo žydus. Pabėgėliai iš Kauno geto glaudėsi Zubovų-Čiurlionių namuose. Kadangi pabėgėliams čia užsibūti buvo pavojinga, todėl V.Zubovas nuolat ieškodavo jiems saugesnio prieglobsčio, važinėdamas dviračiu po kaimus, palaikydamas ryšius su savo draugu, vaikų gydytoju Petru Baubliu, našlaičių namų "Lopšelis" direktoriumi, kitais drąsiais, humaniškais žmonėmis. V.Zubovas įvairiais būdais globojo geto kalinius, stengdamasis parūpinti jiems maisto, gauti dokumentus.
Tarp Vladimiro ir Danutės išgelbėtųjų – garsaus inžinieriaus Anatolijaus Rozenbliumo, kuris suprojektavo Kauno sporto halę ir daug kitų svarbių objektų, penkių asmenų šeima, gydytojas epidemiologas Leonas Gurevičius, maža mergytė Estera Elinaitė, vėliau tapusi garsia pianiste.
Panašiai kaip rašytojas Balys Sruoga, Vladimiras Zubovas (beje, Sruogos gyvenamojo namo projekto autorius), laikė save lietuvių inteligentijos atstovu, atsakingu už savo tautos orumą. Tokių žmonių pastangų dėka dabar turime tvirtą pagrindą, kurio dėka galima kurti dviejų tautų, žydų ir lietuvių, tarpusavio santykius. Turime to nepamiršti!