Vasario 16-ios, modernaus Lietuvos valstybingumo ištakų dieną, gera proga prisiminti, kad žydai, tuomet sudarę nemažą dalį šalies gyventojų, aktyviai prisidėjo prie Nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo - taip pat ir politiškai.
1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje, kurioje buvo nustatytos taikos sutarčių tarp Pirmojo pasaulinio karo sąjungininkų ir priešininkų sąlygos, Lietuvos delegacijos sudėtyje dalyvavo Simonas Rozenbaumas ir Maksas Soloveičikas. Pirmasis, būdamas užsienio reikalų viceministras ir turėdamas didelę įtaką tarp Europos žydų, kėlė Lietuvos nepriklausomybės klausimą ir agitavo už tai.
Simonas Rozenbaumas gimė 1859 m. Pinske (dabar Baltarusija), pagrindinį išsilavinimą įgijo žydų religinėse mokyklose. 1887 m. baigė Novorosijsko imperatoriškojo universiteto Odesoje teisės fakultetą. Tapęs teisinku persikėlė į Minską ir tapo apygardos teismo rūmų prisiekusiojo advokato padėjėju. Iki 1904 m. vertėsi advokato praktika, palaipsniui įsitraukdamas į visuomeninę politinę veiklą.
1906 m. S.Rozenbaumas buvo išrinktas Rusijos sionistų organizacijos pirmininku, kitais metais - Rusijos I Valstybės dūmos atstovu (nuo Minsko gubernijos), priklausė kadetų frakcijai. Paleidus Dūmą kartu su kitais frakcijos nariais pasirašė Vyborgo atsišaukimą (jame gyventojai buvo raginami neiti į kariuomenę, nemokėti mokesčių). Už tai Rusijos imperijos valdžios buvo suimtas ir kurį laiką kalintas.
1915 m. S.Rozenbaumas atvyko į Vilnių, aktyviai įsitraukė į žydų bendruomenės veiklą. 1915–19 m. jis buvo Vilniaus žydų sionistų organizacijos vadovu.
1918 m. gruodžio mėnesį S.Rozenbaumas yra įtraukiamas į Lietuvos Valstybės Tarybą. Jau po metų, 1919 m., jis tampa Lietuvos užsienio reikalų viceministru, Lietuvos delegacijos nariu Paryžiaus taikos konferencijoje, kur stengėsi įrodyti, kad Lietuvos teritorija turi apimti žymiai didesnius plotus rytuose, savo ruožtu vokiečius bandydamas įtikinti, kad ir vadinamieji Rytprūsiai yra lietuviškas kraštas.
1920-22 m. S.Rozenbaumas - Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas Kauno rinkimų apygardoje. Steigiamajame Seime jis priklausė žydų frakcijai.
1920 m. daug nusipelnė dalyvaudamas derybose dėl Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutarties.
1923-25 m. S.Rozenbaumas - Antrojo Seimo atstovas. 1923 m. birželio 29 d. – 1924 m. vasario 12 d. IX E. Galvanausko ministrų kabinete - ministras be portfelio žydų reikalams.
1924 m. S.Rozenbaumas tapo Žydų draugijos Tautų Sąjungai remti Lietuvoje vienas steigėjų, paskui - jos pirmininkas.
1924 m. S.Rozenbaumas emigravo į Palestiną, tačiau nenutolo nuo Lietuvos reikalų. 1927–31 m. jis buvo Lietuvos garbės konsulu, 1931–34 m. – generaliniu konsulu Tel Avive.
Mirė 1935 m. Tel Avive.