Petys į petį už laisvę: žydų tautos indėlis atkuriant Lietuvos valstybę

Bendrų namų vizija

1918-ųjų vasario 16-oji – tai ne tik lemtinga data mūsų šalies istorijos vadovėliuose. Tai akimirka, kai po ilgų priespaudos dešimtmečių gimė moderni, demokratinė Lietuva. Šis laisvės šauksmas garsiai nuaidėjo ne tik lietuvių širdyse, bet ir gausioje žydų bendruomenėje. Litvakai, šimtmečius vadinę šią žemę savo namais, Vasario 16-osios Aktą priėmė kaip šventą pažadą kurti bendrą ateitį, kurioje kiekviena tauta galės oriai puoselėti savo tradicijas, kalbą ir kultūrą.

Diplomatijos architektai: Žydų reikalų ministerija

Jaunoji Lietuvos valstybė pasirinko tuo metu Europoje itin pažangų kelią – suteikė žydams plačią kultūrinę autonomiją. Į pirmąsias vyriausybes buvo pakviesti žydų atstovai, o įkurta Žydų reikalų ministerija tapo unikaliu tolerancijos pavyzdžiu visame žemyne. Tokios asmenybės kaip pirmasis ministras žydų reikalams Maksas Soloveičikas ar vėliau pareigas ėjęs Simonas Rozenbaumas tapo svarbiais Lietuvos diplomatiniais balsais tarptautinėje arenoje. Jie įrodė pasauliui, kad naujoji Lietuva yra subrendusi, vakarietiška ir atvira valstybė.

Vilniaus siela: daktaras Jakovas Vygodskis

Mūsų mylimo miesto – „Lietuvos Jeruzalės“ – kontekste neįmanoma nepaminėti tuometinio Vilniaus žydų bendruomenės pirmininko, daktaro Jakovo (Jokūbo) Vygodskio (Wygodski). Jis buvo ne tik žymus medikas, bet ir nepailstantis Lietuvos nepriklausomybės šalininkas, paskirtas ministru be portfelio žydų reikalams. J. Vygodskis tapo gyvuoju tiltu tarp atkurtos Lietuvos vyriausybės ir Vilniaus žydų. Jo lojalumas valstybei išliko nepajudinamas net sunkiausiais istoriniais posūkiais, palikdamas mums neįkainojamą pasiaukojimo pavyzdį.

Kovos už laisvę: tūkstančiai žydų savanorių

Tačiau laisvė buvo ginama ne tik prie derybų stalų, bet ir šalčiu dvelkiančiuose apkasuose. Kai virš jaunos valstybės pakibo grėsmė, į Lietuvos kariuomenės gretas savo noru įstojo apie 3000 žydų savanorių. Tai buvo batsiuviai, studentai, prekybininkai ir amatininkai, kurie tikėjo, kad už laisvą Lietuvą verta atiduoti viską. Jų narsa mūšio laukuose prie Širvintų ir Giedraičių įrodė – litvakai savo Tėvynę gynė taip pat pasiaukojančiai kaip ir jų broliai lietuviai.

https://www.youtube.com/watch?v=ONaFg9Yk_VU

Drąsos įvertinimas: Vyčio Kryžiaus kavalieriai

Ši istorinė bendrystė buvo sutvirtinta krauju ir aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais. Daugiau nei dvi dešimtys žydų karių už ypatingą narsą buvo apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinu. Tarpukariu veikusi Lietuvos žydų karių savanorių sąjunga garsiai deklaravo: „Mes kovojome už mūsų mylimą bendrą Tėvynę“. Šis lojalumas nebuvo tik deklaracija – tai buvo gilus, vertybėmis grįstas ryšys, kurį puoselėjo tūkstančiai Lietuvos žydų šeimų.

Atmintis, kuri vienija

Šiandien, keldami Lietuvos trispalvę ir minėdami Vasario 16-ąją, mes pagerbiame visus jos kūrėjus. Žydų tautos indėlis į Lietuvos valstybingumą yra neatsiejama mūsų bendros tapatybės dalis, kurią privalome perduoti ateities kartoms. Tai priminimas, kad laisvė yra stipriausia tada, kai ją kuria ir gina kartu gyvenančios tautos. Švęskime šią dieną su pasididžiavimu, prisimindami, kad „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ visada buvo ir liks neatsiejama laisvos Lietuvos širdies dalis.

Natalja Samp