Jaša Heifecas – Lietuvos Jeruzalės kultūrinės galios simbolis

Smuiko karalius iš Vilniaus: Maestro 125-mečiui

Yra vardų, kurie bėgant dešimtmečiams ir šimtmečiams tampa ne tik meistriškumo etalonais, bet ir gyvais tiltais tarp to, kas buvo, ir to, kas esame šiandien. Šį vasarį minime 125-ąsias Jašos Heifeco (Jascha, Joseph Heifetz) gimimo metines. Nors jo smuikas skambėjo didžiausiose pasaulio salėse – nuo Niujorko iki Tokijo – muzikos genijaus šaknys giliai įleistos į senovinį mūsų Vilniaus grindinį.

Vaikystė Lietuvos Jeruzalės širdyje: stebuklas prasidėjo čia

1901-ųjų vasario 2-ąją (sausio 20 d. pagal senąjį kalendorių) Vilniuje (manoma, kad Maironio gatvėje), muzikų šeimoje, gimė berniukas. Būtent jam buvo lemta pakeisti pasaulinę smuiko istoriją. Jo pirmieji žingsniai aidėjo siaurose senamiesčio gatvelėse, o pirmąsias pamokas jis gavo iš tėvo Reuveno, grojusio teatre ir savo trijų metukų sūneliui padovanojusio pirmąjį smuiką.

Būtent Vilnius suformavo išskirtinę Heifeco asmenybę ir tą ypatingą, santūrią, tačiau vidinės ugnies pilną laikyseną. Sulaukęs vos septynerių, jis jau debiutavo Kaune, o po kelerių metų pavergė Peterburgą ir visą Europą. Maestro pats visada vengė pasakoti apie save. 1939 m. vienam žurnalistui jis sakė: „Noriu, kad mano biografija būtų trumpa: gimiau Rusijoje (Vilnius tuo metu priklausė carinei Rusijai), pirmoji pamoka − 3 metų, pirmasis koncertas − 7, debiutas Amerikoje − 16 metų“.

Neabejotinai litvakiška kilmė visada liko J. Heifeco „genetiniu kodu“ – visą gyvenimą jis mylėjo savo tėvynę, pasižymėjo neįtikėtinu darbingumu ir siekė absoliutaus tobulumo tiek profesijoje, tiek asmeniniame gyvenime.

Legenda virtusi „neapšilusių pirštų“ muzika

J. Heifecas ne tiesiog grojo – jis valdė garsą su chirurginiu tikslumu ir aristokratiška elegancija. Kritikai jį vadino „smuiko imperatoriumi“, o kolegos muzikai juokaudavo, kad jis tikriausiai sudarė sutartį su aukštesnėmis jėgomis. Maestro koncertavo su garsiausiais pasaulio dirigentais, griežė kameriniuose ansambliuose, kūrė pjeses smuikui ir fortepijonui bei paliko daugybę neįkainojamų įrašų.

„Nėra tokio dalyko kaip 'pakankamai gerai'. Yra tik geriausia, ką gali padaryti šiandien,“ – tokia buvo jo filosofija.

Kalbama, kad J. Heifecas niekada „neapšildavo“ pirštų prieš koncertą – jis teigdavo, kad smuikininkas turi būti pasiruošęs groti bet kurią akimirką, net prikeltas iš miegų. Maestro atliekami kūriniai pasižymėjo ne tik technine meistryste, bet ir giliu, melancholišku lyrizmu, kuris taip būdingas litvakų sielai. Tai muzika, kurioje telpa ir džiaugsmas, ir gilus liūdesys dėl prarastų namų.

Nenutrūkęs ryšys: nuo Vilniaus iki Kalifornijos

Nors likimas J. Heifecą nubloškė toli nuo Lietuvos – didžiąją gyvenimo dalį jis praleido JAV – jo ryšys su gimtuoju Vilniumi niekada nenutrūko. Maestro visada pabrėždavo savo kilmę, o jo griežta disciplina ir asketiškas gyvenimo būdas dažnai buvo lyginami su litvakišku santūrumu.

Vėlesniais metais šis ryšys atgimė per jo mokinius ir palikimą. Po muzikanto mirties 1987 m. pasaulis dar garsiau prabilo apie „Vilniaus muzikos mokyklą“. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, garsaus muzikanto vardas tapo tiltu, jungiančiu išeivijos litvakus su jų protėvių žeme. 2001-aisiais Vilniuje buvo įkurtas tarptautinis Jašos Heifeco smuikininkų konkursas, tapęs vienu prestižiškiausių Europoje. Taip Maestro į Lietuvos Jeruzalę sugrįžo per jaunųjų talentų muziką, kuri iki šiol užpildo tas pačias sales, kuriose jis pats žengė pirmuosius žingsnius.

Gyvoji atmintis bendruomenės namuose

Vilnius niekada nepamiršo savo vaiko, tapusio žymiausiu XX a. smuikininku virtuozu. 2001 m. Vilniuje (Vilniaus g. 25) buvo atidengta memorialinė lenta, bylojanti apie čia veikusioje muzikos mokykloje praleistus studijų metus.

Dar viena ypatinga vieta – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4) esanti Jašos Heifeco salė. 2021 m., minint didžiojo Maestro 120-siąs gimimo metines, prie salės žydų bendruomenės "Vilnius - Lietuvos Jeruzalė" rūpesčiu iškilmingai atidaryta atminimo lenta. https://www.vilniauszydai.lt/post/memorialinės-lentos-jašai-heifecui-atidarymas

Šiandien J.Heifeco salė - tai pagrindinė erdvė, kurioje telkiasi bendruomenės gyvenimas: čia organizuojamos parodos, koncertai, teatro spektakliai ir svarbios diskusijos. Sakoma, kad ši salė turi ypatingą aurą – ji įpareigoja čia pasirodančius menininkus siekti aukščiausios kokybės, kurios etalonu buvo pats Heifecas.

125-ojo jubiliejaus proga Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ kviečia ne tik dar kartą pasiklausyti Genijaus įrašų, bet ir prisiminti visas tas talentingas litvakų šeimas, kurios kūrė mūsų miesto veidą. Jaša Heifecas tarp jų lieka didžiuoju ambasadoriumi, primenančiu pasauliui, kad ir mažame Vilniaus kiemelyje gali prasidėti kelionė į amžinybę.

Natalja Samp