Šiandien prasidedanti šventė Purim – linksmiausia žydiškame kalendoriuje. Purimas minimas Adaro mėnesio 14-tą dieną, pagal grigališkąjį kalendorių ji iškrenta vasario arba kovo mėnesį. Šiais metais Purimas prasideda vasario 25-tąją. Purimo metu tradiciškai skaitoma (tai užtrunka apie valandą) „Esteros knyga” (dar vadinama „Esteros ritiniu” arba „Esther Megillah“), kurioje aprašomas žydų išsigelbėjimas nuo piktojo Hamano, norėjusio sunaikinti žydų tautą.
"Esteros knygoje" pasakojama, kad Persijos karaliaus žmona žydaitė Estera drauge su savo pusbroliu (ar dėde) Mordechajumi sutrukdė Persijos karaliaus patarėjo Hamano klastai ir taip išgelbėjo žydus nuo pražūties. Pats šventės pavadinimas "Purim" kilo nuo žodžio „pur“ – mesti burtą arba kauliuką žaidime. Būtent tokiu būdu buvo parinkta žydų naikinimo data. Tačiau Esterai pavyko pasinaudoti karaliaus palankumu ir išgelbėti savo tautą, o Hamanas buvo nubaustas mirtimi. Tad dabar per Purimą žydai švenčia savo protėvių išsigelbėjimą Persijoje, kai nugalėjo teisingumas, o ne klasta. Skaitant šventės istoriją, kaskart, kai paminimas Hamano vardas, triukšmaujama – plojama rankomis, trypiama, sukamos specialios medinės tarškynės - taip išreiškiama panieka žydų tautos priešui ir noras ištrinti jo vardą. Beje, tarškynių dekoravimas tarp Lietuvos žydų tapo ne tik amatu, bet ir menu.
Nuo kitų žydiškų švenčių Purimas skiriasi tuo, jog tai vienintelė šventė, atsiradusi diasporoje. Įdomu, kad šios šventės metu žydams nėra draudžiama dirbti. Turint omeny, kad "Esteros knygoje" nė karto nepaminėtas Aukščiausiojo vardas, ši šventė nėra tiesmukai religinė.
Purimo šventė ypač patinka vaikams ir jaunimui, nes tada siuvami kostiumai, rengiami vaidinimai, vaikai skatinami žaisti ir išdykauti. Tai šventė, kuomet nusistovėjusi tvarka kartą metuose apsiverčia aukštyn kojomis. Dar vienas svarbus šventės akcentas yra aukojimas mažiau pasiturintiems. Purimo metu valgomi ypatingi šventiniai pietūs (seudat Purim), nevengiama padauginti alkoholinių gėrimų. Per Purimą tradiciškai būdavo kepama ir dalijamasi trikampiais „hamantašen“ sausainiais, dar kitaip vadinamais „Hamano kišenėmis arba ausimis”. Nors tai juokų ir linksmybių šventė, Purimas turi ir gilesnę prasmę. Daugybę amžių žydų tauta buvo persekiojama, todėl tokio pobūdžio triukšmingas ir nuotaikingas šventimas suprantamas kaip pergalė prieš visas negandas ir žydų priešus – visokius hamanus.
Reikia suprasti, kad Purimas – tai ne pačios tragedijos, o būtent išsigelbėjimo nuo jos minėjimas, todėl jis švenčiama džiaugsmingai ir triukšmingai. Šventė, švenčiama pavasariui besibeldžiant į duris, yra pilna linksmybių, bendruomeniškumo ir tikėjimo, jog žydų tauta yra stipri ir gebanti ištverti visas negandas.
Gražios ir prasmingos šventės visiems!
Chag Purim Sameach, Freilichin Purim!