Kai atvykome su Daumantu Todesu, parodos, nors gal geriau sakyti, projekto "Mozės klajonės" sumanytoju ir spiritus movens, buvo jau po pusiaudienio. Mus sutikusio Žiežmarių gyventojo Liudviko Markuntavičiaus dėka, ne tik jo vieno, bet žymia dalimi būtent jo dėka, bene didžiausia pasaulyje (Europoje tai tikrai) medinė sinagoga Žiežmariuose nesunyko, nesugriuvo. XIX a. viduryje statyta sinagoga sovietmečiu buvo paversta sandėliu, o po Nepriklausomybės atkūrimo ilgus metus stovėjo užkaltais langais. Tačiau kad ir prastos būklės ji nuolat sulaukdavo lankytojų, ieškančių savo protėvių pėdsakų. Liudviko, vis dar tvirto it ąžuolas, nors jau aštuonias dešimtis įveikusio, dabar, galima sakyti, sinagogos raktininko, šeima per Holokaustą po namu esančioje bulvių duobėje slėpė ir išsaugojo trylika žydų. Buvo laikas, kai Žiežmariuose žydiškas gyvenimas virte virė, buvo trys sinagogos, išliko ši viena. Ne tik išliko, bet ir buvo sutvarkyta, pritaikyta ir žydų istorijos, ir Lietuvos istorijos pažinimui, kultūriniams renginiams, parodoms. Pamažu šis objektas tampa traukos centru. Sunku tik suprasti, kodėl kelias į tvarkybą buvo gana nelengvas.
Restauruota sinagoga Žiežmariuose dabar ryškiausias ir bene vienintelis priminimas apie čia iki Holokausto klestėjusią didelę žydų bendruomenę.
Žiežmariai buvo svarbi vieta, per kurią eidavo kelias Vilnius-Kaunas, eidami senojo kelio atkarpa atsiremtume į Kauno marias, kur kažkada buvo senosios Rumšiškės. Ir būtent čia dabar veikia paroda "Mozės klajonės", apie kurią, jos idėją, įvairias kitas įgyvendinimo aplinkybes, filmuotoje medžiagoje išgirsime iš paties sumanytojo Daumanto Levo Todeso.
Pabaigai - dvi aplinkybės.
Pirmoji: pats Daumantas savo pasisakymu, regisi, buvo ne itin patenkintas. Tai liudytų kad ir jo įrašas savo FB sienoje: "Buvo po karščių pirma apsiniaukusi diena, tai ir mano pasakojimas be saulės zuikučių žaismo. Trūko publikos, gyvos reakcijos… Būna dienų kaip tyčia!". Ką galima į tai atsakyti? Viena vertus, tobulumui ribų nėra. Iš kitos pusės, žmogui, turinčiam perfekcionisto gyslelę, užbaigtas kūrinys tėra tarpinė stotelė į tobulumą, todėl kūrybiškas nepasitenkinimas yra tarsi užprogramuotas.
Antroji aplinkybė: Žiežmarių sinagoga pratęsė Mozės stovyklą iki rugpjūčio 10 dienos, todėl visi susidomėję dar turi gražaus laiko ne tik pamatyti viską savo akimis, bet ir prisiliesti prie magiško žydiškos tradicijos perdavos akto.
Ginas Dabašinskas