Ieškoti
  • vilniusjews

Richardas Freundas ir Holokausto archeologija


Vartant Richardo A. Freundo knygą „Holokausto archeologija: Vilnius, Rodas ir pabėgimo tuneliai“ („The Archaelogy of the Holocaust: Vilna, Rhodes, and Escape Tunnels“) prisimena 2018-ieji, kai Vilniaus Universiteto Istorijos fakultetą pasiekė unikali Žydų studijų knygų kolekcija.

Apie 2 tūkstančius knygų judaizmo, archeologijos, istorijos, kultūrinės antropologijos tematika Vilniaus universitetui padovanojo Hartfordo (JAV) universiteto Maurice Greenberg vardo Judaikos studijų centras (Maurice Greenberg Center for Judaic Studies), kuriam vadovauja profesorius R. Freundas.

Dabar mus jau pasiekė paties R. Freundo knyga, su kuria susipažinti galima Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaitykloje (3 a.).

Profesorius R. Freundas yra šešių archeologijos knygų autorius, taip pat parašęs du žydiškajai etikai nagrinėti skirtus veikalus ir daugiau kaip šimtą įvairių mokslinių straipsnių.

Knyga „Holokausto archeologija: Vilnius, Rodas ir pabėgimo tuneliai“ įdomi tuo, kad joje glaustai ir suprantamai išdėstoma, kodėl ir kaip istorinė Lietuva ir Vilnius yra svarbūs ir žydiškajam pasauliui, ir pačiam autoriui (jo senelis yra kilęs iš Vilniaus).

Hartfordo universiteto Žydų studijų centro vadovas profesorius R. Freundas jau nuo 2015 m. lanko Vilnių su savo studentais – atlieka neinvazinius Vilniaus Didžiosios sinagogos, Panerių žudynių vietos bei kitų istorinių lokacijų tyrimus.

Išvados, kad skenuojant teritoriją aptiktas tunelis, kurį Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus pašonėje esančiuose Paneriuose iškasė čia kalėję ir myriop pasmerkti žydai, sulaukė net plataus tarptautinio dėmesio.

Tyrimo metu gautais rezultatais paremtas filmas „Panerių pabėgimo tunelis“ („Holocaust Escape Tunnel", demonstruotas ir Lietuvoje), kuriame pasakojama karo metų istorija: Panerių masinių žudynių vietoje nuo 1943 m. naciams siekus nuslėpti nusikaltimų pėdsakus buvo įkalinta 80 kalinių, kurie turėjo ekshumuoti ir deginti sušaudytųjų palaikus. Tokia pati lemtis būtų laukusi ir kalinių, tačiau jiems pavyko išsigelbėti - 1944 m. ilgesniu nei 30 metrų tuneliu dalis brigados narių ištrūko į laisvę.

Apie tunelį buvo žinota tik iš istorinių šaltinių, tačiau jo ieškoję Izraelio, JAV, Kanados ir Lietuvos mokslininkai, vadovaujami profesoriaus R.Freundo, neinvaziniu būdu (t.y. nekasinėjant grunto, naudojant tik atspindžius apdorojančius prietaisus) identifikavo tikslią tunelio vietą.

Savo interviu leidiniui "New York Times" profesorius R.Freundas, pristatydamas tyrimo rezultatus, sakė, kad tyrinėjant atrasta daug reikšmingų dalykų. Pavyzdžiui, Paneriuose aptiktos naujos sušaudymo duobės tapo įrodymu, jog naciai vykdė masines žudynes dar iki to, kai buvo imtos naudoti dujų kameros.

Knygoje nemažai vietos skirta legendinei Vilniaus Didžiajai sinagogai.

Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrimai, kuriems vadovavo profesorius R.Freundas, jų metu atkasami radiniai yra svarbus įvykis tiek žydų bendruomenei, tiek Lietuvos paveldui ir pasaulio istorijai.

Archeologiniai tyrimai, kurių metų buvo nustatyti Didžiosios sinagogos kontūrai, suteikė pagrindą įrašyti sinagogą į Kultūros vertybių registrą.

Lietuvoje svarstymai apie tai, kaip įamžinti Didžiosios Vilniaus sinagogos atminimą, vyksta jau ne vienerius metus.

Po ilgų diskusijų yra sutarta Vilniaus Didžiosios sinagogos ir jos komplekso teritorijoje suformuoti Vilniaus Didžiosios sinagogos memorialinį skverą (parką) su įtraukia, visoms amžiaus grupėms pritaikyta lauko ekspozicija apie Vilniaus Didžiąją sinagogą ir jos kompleksą, ir nestatyti jokios paskirties požeminių ar antžeminių pastatų, išskyrus viešosios paskirties inžinerinius statinius, pavyzdžiui, vaikų žaidimų aikštelę, sporto aikštynus ir panašiai, kitoje, neužstatytoje Žydų gatvės pusėje.

Sostinės meras Remigijus Šimašius yra sakęs, kad sinagoga bus įprasminta iki 2023 metų, kai bus minimas Vilniaus miesto 700 metų jubiliejus.


Peržiūrų: 20Komentarų: 0