Raimondo Savicko kūryba beveik visada yra pasakojimas apie žmogų. Ir ta istorija yra pozityvi.
Autoriaus kūriniai kalba apie meilę, bendravimą, laisvalaikį, neįpareigojantį žmonių buvimą drauge senojo miesto, pakrantės ar jaukaus namų interjero aplinkoje.
Šį kartą Raimondas dažniausiai abstrahuotą žmogaus motyvą suasmenino, iškėlė į portreto žanrą. Vaizduojami asmenys tapo atpažįstami. Šalia peizažinių kompozicijų matome konkretizuotas realių asmenų figūras.
Tai viena asmeniškiausių Raimondo parodų, leidžianti patirti ne tik savitą jo kūrybinę raišką, bet ir pajusti santykį su artimaisiais, draugais, pažįstamais ir pačiu savimi. Porą čia esančių drobių autoportretinės, dailininkas save vaizduoja vieną ar kartu su žmona Birute.
Vienas darbas vaizduoja šeimos narį, kurio dailininkas taip niekada ir nesutiko – senelį Jurgį Savickį.
Gyvas, vibruojantis parodos paveikslų atlikimas pavaizduotus žmones suaktyvinta, jie tarsi atgyja. Melsvas koloritas suteikia paslapties. Efemeriškų, virpančių potėpių gausa atlikti veidai ir vaizdai mainosi, plazda, šnabžda, gyvena. Tokiu būdu kūrinuose pavaizduotieji tarsi bendrauja tarpusavyje ir su mumis.
Darbus galima pamatyti Savicko paveikslų galerijoje (J. Tumo – Vaižganto g. 5, Vilnius), paroda veiks iki 2022 gruodžio 27 d. Parodos globėjas – europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Comments