Ieškoti
  • vilniusjews

Memorialinės lentos Jašai Heifecui atidarymas

Rugpjūčio 19 d., 17 val., Vilniaus žydų bendruomenės patalpose, iškilmingai atidaryta atminimo lenta, skirta didžiajam vilniečiui, genialiajam smuikininkui Jašai Heifecui (Jascha Heifetz (1901-1987).

Lentos sukūrimą iniciavo žydų bendruomenė "Vilnius - Lietuvos Jeruzalė", jos autorius - žinomas skulptorius Mindaugas Šnipas, jau kūręs žydų (litvakų) tematika. Pakaktų paminėti puikų M. Šnipo darbą (taip pat memorialinė lenta), skirtą dramaturgui, rašytojui ir poetui S.An-skiui (tikr. Šloime Zanvl Rappoport (1863-1920), autoriui pjesės „Dibukas: tarp dviejų pasaulių“ (“Der dibek: Tsvishn tsvey veltn”, 1914 m.), iki šiol statomos viso pasaulio teatro scenose. Lenta S. An-skiui yra pakabinta Vilniaus žydų viešosios bibliotekos (Gedimino pr. 24) vidiniame kieme, kiekvienas norintis gali ją pamatyti.

M.Šnipo darbas, skirtas J.Heifecui (muziko 120-ias gimimo metines pažymime šiemet), atsidūrė simboliškai labai tinkamoje vietoje - Lietuvos žydų bendruomenėje, 3-čiojo aukšto foje, tarp dviejų stilizuotų kolonų, greta J.Heifeco salės.

Iš pradžių buvo norėta lentą pakabinti ant namo adresu Maironio g. 27, kuriame nuo gimimo iki išvykstant į Sankt Peterburgą gyveno J.Heifecas. Kai 1987 m. buvo ketinta nugriauti šį pastatą, dirigentas Saulius Sondeckis pasiekė, kad toks vandalizmo aktas nebūtų įvykdytas, ir namas buvo išsaugotas. Daugelis iškilių muzikų (Mstislavas Rostropovičius, Yehudi Menuhinas, Igoris Oistrachas ir kt.) bei muzikos mylėtojai iš įvairių kraštų lankėsi čia pagerbti didžio smuikininko atminimą.

Tačiau dėl įvairių priežasčių, taip pat susijusių ir su Vilniaus miesto savivaldybės valdininkų sugebėjimu suvokti, kokiame mieste jie gyvena, to padaryti nepavyko. Jau ne kartą buvo minėta, kad J. Heifecas Vilniui, kuriame smuiko virtuozas gimė ir pradėjo savo muzikinę karjerą ir kurio kūryba jau seniai priklauso pasaulinės muzikos lobynui, yra tikras būdas pakliūti aukščiausiąją lygą. Kultūros ir meno žmonėms, ypač muzikams ir muzikos mylėtojams, tai - akivaizdu, nors to nepasakysi apie Vilniaus savivaldybės valdininkus.

Kaip bebūtų, J.Heifecui skirta memorialinė lenta atsidūrė greta J.Heifeco salės ir šis įvykis subūrė gražų būrį žmonių, žydų ir nežydų, kuriems nesvetima kultūra, muzika ir menas ir kurie puikiai suvokia, kokios įvairiopos kultūros mieste jie gyvena.

Renginio pradžioje kalbėjęs žydų bendruomenės "Vilnius - Lietuvos Jeruzalė" pirmininkas Algirdas Malcas pasidžiaugė, kad šiai palyginus nedidelei Vilniaus žydų bendruomenei galop pavyko pasiekti savo tikslą.

"120-metis žydiškai kultūrai labai daug reiškia. Lietuviai linki "ilgiausių metų", o žydai - "Biz hundert un zvanzi", iki 120-ies, nes tiek gyveno pranašas Mozė. Sakoma, kad būtent toks metų skaičius ir sudaro gyvenimo pilnatvę. Todėl simboliška, kad minint J.Heifeco 120-metį mums pavyko pagerbti garsųjį vilnietį puikia memorialine lenta", sakė A.Malcas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky atkreipė dėmesį į tai, kad žydiškos kultūros reiškiniai svarbūs ne tik žydams. "J.Heifecas gimė žydiškoje šeimoje, visą gyvenimą išliko litvaku, tačiau jo kūryba priklauso pasaulio kultūrai, prie kurios stiebiasi, kuri yra brangi bet kokios tautybės žmogui", sakė F.Kukliansky.

Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Daumantas Todesas apgailestavo, kad Vilniaus miestas nesugebėjo suvokti tikrojo reiškinio mastelio. "Tačiau jei valdininkai staiga susiprastų, mes pasiruošę pasistengti, kad atsirastų šio puikaus, aukšto meninio lygio kūrinio kopija, kurią galima būtų pakabinti gausiau lankomoje vietoje", sakė D.Todesas.

Renginio pabaigoje įspūdingą koncertą surengė du jauni muzikantai, Gabrielė Lokominaitė (smuikas) ir Valerijus Kračius (akordeonas), atlikę daug žadančio lenkų kompozitoriaus Mikolajaus Majkusiako sonatą smuikui ir akordeonui (2,3,4 ir 5 dalis).




Tekstas Gino Dabašinsko

Nuotraukos Sauliaus Paukščio

Peržiūrų: 160Komentarų: 0