Su Daumantu Todesu susitikome Liepos 6-ąją, Valstybės dieną. Nuo pat ryto lijo, į vakarą nusigiedrijo, prašviesėjo ir jau galima buvo įsikurti lauke, tarp Turniškių medžių. Po lietaus uodai dar nespėjo susirikiuoti, todėl iki prieblandos turėjome nedidelę valandėlę.
Pokalbį norėjau pradėti nuo pagrindinės žinios esą rytoj, liepos 7-ąją, neseniai restauruotoje medinėje Žiežmarių sinagogoje (vienoje iš nedaugelio tokių Lietuvoje) atsidaro ir iki mėnesio pabaigos veiks Daumanto inspiruota paroda “Mozės klajonės”.
Tačiau Daumantas viską pasuko savaip – pokalbis tapo monologu, tirštu, tankiu, prisodrintu, o Žiežmariai, vainikuojantys, nors tikrai neužbaigiantys Daumanto projektų ciklo, nukeliavo į pačią pabaigą - beje, remiantis žanro dėsniais, vietą garbingiausią.
Perpasakoti vieną ar kitą pasakojimo epizodą būtų klaidinga – viena vertus, šitai būtų жалкое подобие левой руки, antra vertus, atsirastų pagunda nugriebti tik faktų putą prarandant gyvenimo tėkmės skonį beigi aromatą.
Todėl paprastas patarimas: raskite trisdešimt septynias gyvenimo minutes ir jos jums keleriopai sugrįš - per potyrius, užuominas, asociacijas. Net jei nesate litvakas (na, visi turi trūkumų), net jei teatrui esate abejingi. Pakanka prigimtinio žmogiško smalsumo, noro pamatyti, kaip tarsi iš nieko atsiranda idėjos, kurios sukuria, nulipdo gyvenimo formas.
Dar keli dalykai: iš pasakojimo iškrito nedidelis fragmentas, susijęs su teatrine Maskva (ne siekiant "uždaryti dangų", o todėl, kad nekiltų į šalį nuvedančių asociacijų), trispalvė Daumanto Todeso kieme ne todėl, kad Liepos 6-oji, o todėl, kad ji ten yra visada.
Fotografijos iš ankstesnės birželio 7 d., galima sakyti, momentinės parodos toje pačioje Žiežmarių sinagogoje - už jas ačiū Algirdui Malcui, žydų bendruomenės “Vilnius - Lietuvos Jeruzalė” pirmininkui.
Ginas Dabašinskas
A conversation with Daumantas Todes about the exhibition "The Wanderings of Moses" at the former Žiežmariai Synagogue.