Praeitos savaitės viduryje išskirtiniu koncertu Jaunimo teatre duris užvėrė penktasis Pasaulinis litvakų kongresas. Vieta renginiui “Pasimatymas su Vilne”, kurį sustygavo žinomas teatro režisierius Gintaras Varnas, pasirinkta neatsitiktinai. 1942-1943 m. šiame Arklių gatvės pastate (būtent ten, kur dabar įsikūręs “Lėlės” teatras) veikė žydų geto teatras, tapęs pačią mirtį nugalinčio kūrybiškumo simboliu.
Baigiamojo koncerto dalyviai - Šv.Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Barkauskas) su įspūdinga atlikėjų komanda - tenoru Rafailu Karpiu, pianistu Dariumi Mažintu, kantoriumi Yoni Rose, pianistu Adi Bar Soria bei stygininkais - Dalia Dėdinskaite (smuikas), Rūta Lipinaityte (smuikas), Gleb Pyšniak (violančelė). Tai buvo įspūdingas akordas, užbaigęs įtemptą keturių dienų Kongreso programą, sklidiną renginių, susitikimų, koncertų, atidarymų, pristatymų.
Iškilmingas penktojo Pasaulio litvakų Kongreso atidarymas įvyko gegužės 23 d. Seime, istorinėje Konstitucijos salėje, kurioje susirinko litvakai iš įvairių pasaulio šalių (išvakarėse, beje, buvo įprasta tokiems renginiams atidarymo vakarienė).
Pakliūti į renginį Seime nebuvo itin sunku, tiesiog reikėjo registruotis per Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę (LŽB), kuri ėmėsi visų su Kongresu susijusių organizacinių reikalų (didžiulis Neringos Stankevičienės ir Rūtos Ribinskaitės nuopelnas).
LŽB vaidmenį sustyguojant Kongreso darbą sunku pervertinti - tai neabejotina sėkmė, pademonstravusi pačios organizacijos potencialą. Nors po ketvirtojo Kongreso, įvykusio 2013 m. rudenį, prabėgo jau devyneri metai, per tą laiką penktasis Kongresas dėl pandemijos, paskui - dėl prasidėjusio karo prieš Ukrainą, kelissyk buvo nukeltas, galutinis rezultatas daugeliui paliko labai gerą įspūdį. Tai galėtų paliudyti ir deleguoti nuo žydų bendruomenės “Vilnius - Lietuvos Jeruzalė”, Daumantas Todesas ir jūsų nuolankus tarnas, tai ne kartą pažymėjo pranešėjai, dalyviai, svečiai - tiek savo viešuose pasisakymuose, tiek kuluariniuose pasišnekėjimuose, pavyzdžiui, apžiūrinėjant parodą Seimo Konstitucijos salės foje “XXI a. litvakų kultūros metraštis”.
Savo sveikinimo kalboje Kongreso globėja Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen prisiminė savo neseno oficialaus vizito Izraelyje metu vykusį susitikimą su litvakus vienijančios bendruomenės atstovais, kur buvo minimas litvakų poetas Mošė Kulbakas, sakęs jog jis ir yra “jauna Lietuva”. Ši svarbi sustiprėjusi tarpukariu litvakiško mentaliteto ypatybė Lietuvoje jaustis kaip namuose, savu ir tikrai ne svetimu, yra išlikusi ligi šiolei - po visų katastrofų, praradimų, išblaškymų ir išsiblaškymų. Šį jausmą savo pasisakymuose (greta kitų svarbių dalykų) akcentavo ir Seimo narys Emanuelis Zingeris, ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. “Mes esame čia” - taip ketvirtajame dešimtmetyje deklaravo modernios jidiš kultūros kūrėjai, tokie, kaip Abraomas Suckeveris ar Šmerkė Kačerginskis. “Mes taip pat esame čia”, sako šiandienos litvakai, išsibarstę po įvairias pasaulio dalis, bet išlaikę ryšį su gimtine, savo tėvų ir protėvių namais.
Trumpoje apžvalgoje, kuri veikiau panaši į impresiją, sunku suminėti visus penktojo Pasaulinio Litvakų kongreso renginius, kurių buvo tikrai nemažai. Būsiu subjektyvus: tarp Kongreso renginių labiausiai įsiminė tapytojo iš Izraelio Aleksandro Ganelino paroda LŽB erdvėse, pasaulio garso kantoriaus iš JAV Joseph Malovany (JAV) koncertas Vilniaus Choralinėje Sinagogoje (akomponavo litvakiškų šaknų turintis pianistas Doron Burstein). Taip pat - Izraelio gatvės maistas, kurio galima buvo paragauti Cvi parke (Cvirkos skveras). Renginių buvo ir Panevėžyje, ir Kaune, ten neteko lankytis, bet atsiliepimai tikrai geri.
Baigti norėčiau vieno iš Kongreso dalyvių (beje, lietuvių tautybės) žodžiais: ”Šimtmečiais bendruomenėmis gyvenome GRETA, tačiau nebūtinai - KARTU. XX a. viduryje kartu patyrėme siaubingą tragediją, kuri, deja, nubraukė visą ankstesnį gyvenimą GRETA. Dabar turime galimybę būti KARTU, nors ir nebūtinai - GRETA. Pasinaudokime ta galimybe!”
Išmintingi žodžiai, geras patarimas.
Pasinaudokime!
Ginas Dabašinskas