2022-ius žydų bendruomenė “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” yra paskelbusi Nechamos Lifšicaitės metais. Nemaža dalis šiųmetinių renginių, kuriuos organizuoja arba prisideda organizuojant mūsų bendruomenė (įskaitant ir Tarptautinį Nechamos Lifšicaitės vokalistų konkursą), yra vienaip ar kitaip susiję su N.Lifšicaitės vardu, jos atminimo įamžinimu.
Nechama Lifšicaitė - iškili pasaulinio garso jidiš dainininkė, dar kitaip vadinama “žydų lakštingala”. Nechama gimė 1927 m. spalio 7 d. muzikalioje Kauno žydų šeimoje, nuo vaikystės dainuodavo jidiš ir hebrajų kalbomis. Karo metais N.Lifšicaitė su dalimi šeimos pasitraukė į Uzbekiją, kita dalis, likusi Lietuvoje, deja, žuvo.
Po karo sugrįžus į gimtinę viską reikėjo pradėti iš pradžių.
1951 m. N.Lifšicaitė baigė Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir pradėjo profesionalios solistės karjerą. Nepaisant Sovietų Sąjungoje vykdytos antisemitinės politikos, N. Lifšicaitė į savo repertuarą ėmė traukti vis daugiau jidiš dainų, taip pat ir skambėjusių Vilniaus ir Kauno getuose. Tai buvo daroma darydavo apdairiai, po naujais, neutraliais pavadinimais slepiant tradicines žydų melodijas. N.Lifšicaitė ypač išgarsėjo po to, kai ji, kaip jidiš dainų atlikėja, laimėjo pirmąją vietą viename iš tuometinės Sovietų Sąjungos estrados dainininkų konkursų. Šis laimėjimas atvėrė kelią į didžiąsias koncertų sales ir netgi gastroles užsienyje. Pasirodymų metu buvo platinama ir keičiamasi nelegalia literatūra, slapta minimos žydų šventės ir kitaip skatinamas žydų tautinis sąmoningumas, kova už teisę repatrijuoti į Izraelį. Iš pažiūros nekalti koncertai buvo N.Lifšicaitės indėlis į žydų tapatybės ir kultūros įprasminimą. Dėl savo vaidmens populiarinant žydų kultūrą, dėl aktyvios veiklos siekiant pagelbėti tautiečiams išvykti į Izraelį, N. Lifšicaitė Vakarų spaudoje netgi buvo vadinama “nutildytų Sovietų Sąjungos žydų balsu”.
Gavusi sovietinės valdžios leidimą, 1969 m. dainininkė išvyko į Izraelį. Per pirmuosius jos koncertus Tel Avive ir Jeruzalėje koncertų salės buvo sausakimšos. N. Lifšicaitė dažnai lydėdavo Izraelio politikus ir diplomatus kelionėse į užsienį, ten pasakodavo apie Sovietų Sąjungos žydų padėtį. N. Lifšicaitė koncertavo įvairiose prestižinėse pasaulio koncertų salėse, pavyzdžiui, Linkolno centre Niujorke, Karališkajame operos teatre Londone ir kt. Vos tik Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, N. Lifšicaitė atvyko koncertuoti į savo gimtąją šalį, kur ją pasitiko gausus gerbėjų būrys. Po ilgos dviejų dešimtmečių pertraukos ji virpančiu iš jaudulio balsu pasveikino susirinkusią publiką jidiš, lietuvių, rusų kalbomis ir išreiškė viltį, kad niekada nebus pamiršta, kas įvyko šioje žemėje. Įvairiomis kalbomis skambančios Nechamos dainos susirinkusiųjų širdyse atgaivino per šimtmečius besiformavusį daugiakultūrės Lietuvos vaizdinį.
N.Lifšicaitė gavo daugybę apdovanojimų už savo indėlį į žydų kultūros puoselėjimą. Tarp garbingiausių - Tel Avivo garbės pilietės vardas. Po daugelio aktyvios koncertinės veiklos metų, N. Lifšicaitė ėmėsi ramesnės veiklos ir dirbo Tel Avivo muzikos bibliotekos direktore. 1998 m. ji įsteigė jidiš dainų meistriškumo kursus ir parengė kelias dešimtis jidiš dainų atlikėjų. 2006 m. N. Lifšicaitė buvo išrinkta Pasaulio jidiš kultūros tarybos pirmininke. N. Lifšicaitės palikimui buvo skirtos reikšmingos parodos. 2017 m. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje - paroda “Nechama”, o 2019 m. Kauno miesto istorijos muziejuje - paroda “Mano tėvo namų melodijos”.
Mirė Nechama Lifšicaitė 2017 m. balandžio 21 d. Izraelyje.
Tarptautinis vokalistų konkursas, skirtas Nechamos Lifšicaitės atminimui, tampa Lietuvoje reikšmingu dainininkės palikimo įprasminimu.