Ieškoti
  • vilniusjews

Šarnelėje - Pasaulio Tautų Teisuolių gatvė

Atnaujinta: 2021-11-26

2021 m. lapkričio 22 d. Šarnelės kaime (Plungės rajono savivaldybė) buvo atidengtas atminimo stulpelis, ženklinantis Pasaulio Tautų Teisuolių gatvę, pirmąją tokią Lietuvoje. Jeruzalėje įkurto Yad Vašem instituto duomenimis 917 Lietuvos piliečių yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais – tais, kurie Antrojo pasaulinio karo metais rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybėmis, be atlygio gelbėjo žydus.

Pasaulio Tautų teisuolių duomenų suvestinėje pagal valstybes Lietuva patenka į pirmąjį šeštuką (po Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Ukrainos ir Belgijos), o įvertinus bendrąjį gyventojų skaičių, Lietuva yra antroji po Nyderlandų. Nuo 1992 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas žydų gelbėtojus apdovanoja „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“, iki 2021 m. šis apdovanojimas įteiktas jau 1556 asmenims. Deja, kol kas Lietuvos piliečių, esančių Pasaulio Tautų sąraše, didvyriškumas nėra deramai įvertintas, žinia apie jų žygdarbius nėra pakankamai plačiai pasklidusi.

Atminimo stulpelio, ženklinančio Pasaulio Tautų Teisuolių gatvę, atidengimas Šarnelės kaime būtų pirmasis iš ciklo renginių, kurių tikslas – pagerbti Lietuvos piliečių drąsą gelbėjant žydų tautybės Lietuvos piliečius, atsidūrusius mirtinos grėsmės akivaizdoje. Renginyje, kurį kartu su žydų bendruomene „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“, organizavo Tautinių bendrijų taryba ir Plungės rajono savivaldybė, dalyvavo daug garbingų svečių, iškilių vietos bendruomenė žmonių.

Oficialioji dalis Šarnelės kaimo bendruomenės namuose, buvusios mokyklos salėje, talpinančioje apie pusšimtį žmonių, prasidėjo nuo įspūdingo muzikinio akcento.

Emilija Lopaitytė (Akmenės rajono meno mokykla, mokytoja Genovaitė Bučiuvienė) pirmajame Nechamos Lifšicaitės tarptautiniame vokalistų konkurse laimėjusi specialų apdovanojimą už geriausiai atliktą dainą jidiš kalba, akompanuojant Irinai Mikulevič, Akmenės r. meno mokyklos direktorei, atliko garsiąją dainą "Pavasaris" (jidiš - "Friling"), kurią Vilniaus gete parašė Abrahamas (Abromas) Brudno (žodžiai - Šmerke Kačerginskio). Kaip sakė renginio vedėjas Saulius Pilinkus, buvęs Lietuvos kultūros atašė Izraelyje, geresnį akcentą vargu ar įmanoma buvo sugalvoti. Klausant, kaip jautriai lietuvaitė interpretuoja jidiš dainą, supranti - ilgus šimtmečius gyvenusios greta kultūros neišvengiamai persipina, atsiveria ir praturtina viena kitą.

Ir tai - dėsningumas.

Šio dėsningumo akivaizdoje šiurpi tragedija, įvykusi Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, buvo fatališkas nesusipratimas. Savo kalboje Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo būtinybę pagerbti tuos, kurie rizikuodami savo, savo artimųjų gyvybėmis be jokio atlygio gelbėjo gyvybes žmonių, kartais visiškai nepažįstamų.

„Iš visos širdies dėkoju visiems, kurie patys, kurių šeimos ir artimieji tais tragiškais laikais prisidėjo prie gelbėjimo savo draugų, artimųjų, kaimynų ar visai nepažįstamų žmonių. Esu įsitikinusi, kad valstybės pagrindą sudaro ne galia ar gerovė, o piliečių sąmoningas apsisprendimas visada išlikti žmonėmis, o, iškilus reikalui, drąsiai ir pasiaukojančiai ginti bendražmogiškas vertybes“, sakė Seimo pirmininkė.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad „Pasaulio Tautų Teisuoliai buvo nedidelis šviesos spindulys tamsioje istorijos atkarpoje, spindulys, kuris šiandien tampa švyturiu, nurodančiu patikimo, saugaus judėjimo kryptį.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, džiaugdamasi tokia iniciatyva, apgailestavo, kad pirmoji Pasaulio Tautų Teisuolių gatvė atsirado ne jai brangiame Sventijansko kaime, kur buvo išgelbėtas jos senelis su vaikais. „Pasaulio Teisuolių žygdarbiai visoje Lietuvoje turi būti deramai įamžinti“, sakė F.Kukliansky.

Žemaičių Kalvarijos šventovės ir bazilikos rektorius kanauninkas Jonas Ačas savo kalboje atkreipė dėmesį aukštesnįjį pasaulį, kuris visada su mumis ir kurio dėsniai, kartais sunkiai įžvelgiami, veikia mūsų kasdienybę.

Ypatingai jaudinantis momentas nutiko kalbant Izraelio ambasadoriaus pavaduotojai Adi Cohen-Hazanov, kuri pamėgino pasitelkti žydų gelbėjimo istorijų pavyzdžius, rastus viešuose šaltiniuose.

Jai tik pradėjus pasakoti apie apie išgelbėtą vaiką, iš salės staiga pasigirdo: „aš ir esu tas vaikas!“. Tai buvo specialiai į renginį iš Izaelio atvykusios Izraelos Blataitės balsas!

Istorija išties išskirtinė. 1942 m. rugpjūčio mėnesį šarneliškis Juozas Straupis paprašė savo kaimynų Onos ir Boleslovo Stulpinų paslėptivos prieš savaitę gimusią gydytojų Miriam ir Maušos Blatų dukrelę Izraelą. Nors Stulpinai gyveno vargingai, Ona Stulpinienė pati netrukus turėjo gimdyti, jie ryžosi paimti Izraelą, nepaisydami mirtino pavojaus, kuris jiems grėsė už žydų gelbėjimą. 1944 m., po išlaisvinimo nuo nacių okupacijos, Blatai surado savo dukterį pas Stulpinus gyvą ir sveiką. 1993 m. Boleslovas ir Ona Stulpinai pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais, o nuo 1970 m. Izraelyje gyvenanti Izraela atsidūrė renginyje, kuriame sakomos kalbos remiantis jos biografijos faktais. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė Vida Montvydaitė įteikė padėkos raštus visiems, prisidėjusiems prie renginio organizavimo. Trumpą, tačiau jaudinančią kalbą pasakė vienas svarbiausių renginio rėmėjų, Plungės krašto verslininkas Vidmantas Jonika, Labdaros ir paramos fondo vadovas. Pirmąją renginio dalį užbaigė Larisa Kalpokaitė, atlikusi dainą „Rondo“ (muzika Sigito Stankūno, žodžiai Vytauto Mačernio, akompanavo Daumantas Slipkus). Antroji renginio dalis įvyko po keliolikos minučių (tiek reikėjo automobiliais įveikti maždaug 3 km. atstumą), jau prie atminimo stulpelio, ženklinančio Pasaulio Tautų Teisuolių gatvę. Stulpelio (autorius skulptorius Juozas Žilinskis) pastatymą finansavo žydų bendruomenė „Vilnius - Lietuvos Jeruzalė“ (ant stulpelio yra QR kodas, atvedantis į svetainę www.vilniauszydai.lt), kurios pirmininkas Algirdas Malcas susirinkusiems tarė trumpą žodį.

Sėkmingu renginiu pasidžiaugė žydų bendruomenės "Vilnius - Lietuvos Jeruzalė" narys Daumantas Todesas, buvęs prie pačių idėjos ištakų ir aktyviai prisidėjęs prie renginio organizavimo.

Išgelbėtų žydų palikuonis Emanuel Kuzinec paskaitė kadišą, maldą už aukas ir gelbėtojus.

E.Lopaitytei davus toną susirinkusieji darniai sugiedojo Lietuvos Himną.

Žemaitijos šaulių rinktinės šauliai pagerbė Pasaulio Tautų Teisuolių žygdarbį trimis salvėmis.

Renginys baigėsi, tačiau ilgas kelias, kuriuo žengiant bus pagerbiamas kiekvienas Lietuvos Pasaulio Tautų Teisuolis, tik prasideda.

Nuotraukos: laikraštis "Plungė" ir Marijus Lopaitis

240 peržiūrų0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską