Jom Kipuras, rimčiausia ir iškilmingiausia žydų kalendoriaus šventė, kuria užsibaigia dešimties dienų laikotarpis, prasidėjęs kartu su Roš Hašana, Naujaisias metais.
Roš Hašana yra ne tik kalendorinio ciklo pradžia, ji duoda pradžią procesui, kuris egzistenciškai svarbus kiekvienam judėjui. Būtent dėl šios egzistencinės dedamosios Roš Hašana ir Jom Kipuras yra tarp pačių svarbiausių judaizmo švenčių, o, pavyzdžiui, labiausiai išpopuliarinta Hanuka - tarp mažiausiai reikšmingų.
Pasak Talmudo, per Roš Hašaną Aukščiausiasis atveria tris likimo knygas.
Jei mūsų darbai, nuveikti per pastaruosius metus buvo neabejotinai geri, mūsų vardai įrašomi į Gyvenimo knygą.
Jei poelgiai buvo neabejotinai blogi, atsiduriame Mirties knygoje.
Tačiau didžiuma to, ką nuveikėme per metus paprastai nėra nei absoliučiai teisinga, nei visiškai pikta, todėl dažniausiai mūsų vardai pakliūva į trečiąją knygą.
Ir tada prasideda svarbiausias dalykas: nuo knygų atvertimo iki Jom Kipuro, Atpildo ir susitaikymo dienos, kai bus padarytas galutinis įrašas ir uždėtas Aukščiausiojo antspaudas, lieka dešimt dienų. Tas dešimtadienis vadinamas ir “Pagarbios baimės dienomis”, ir “Aukštosiomis šventosiomis dienomis” - jau vien iš pavadinimų aišku, kad tai tikrai neeilinis metų laikotarpis. Per jį galima pagerinti savo padėtį, sukurti pozityvų balansą ir įrašus iš trečiosios knygos perkelti į Gyvenimo knygą. Tam reikia perkratyti savo atmintį, širdį ir sąžinę, prisiminti, ką buvai nuskriaudęs, įskaudinęs, gal kažko negrąžinęs. Ir ne tik prisiminti, bet ir atlyginti skriaudą. Pasižadėti daugiau nenusidėti, įsipareigoti laikytis Toros reikalavimų.
Judaizmas tvirtina, kad žmogus turi šansą pasikeisti, net pakeisti savo likimą, bet tam turi ir susiklostyti tinkamos sąlygos, pavyzdžiui, “aukštosios šventosios dienos”, ir veikti individo valia, nukreipta link transformacijos, arba, tiksliau, link Toros.
Be to, mėgindamas persverti balansą savo naudai, niekada nežinai tikrosios vieno ar kito poelgio vertės. Kartais vienas geras veiksmas nusveria daugybę klaidų. Ir atvirkščiai, yra nuodėmių, kurios gali nusverti visą padarytą gėrį - čia įsijungia Dieviškoji išmintis, sukurianti savąsias vertes. Būtent todėl tas dešimtadienis apibrėžiamas naudojant ne tik baimės, bet ir baimingos pagarbos kategorijas. Jom Kipuras ir yra šio proceso pabaiga, kai suvedamos galutinės sąskaitos. Sėkmės atveju vėl gauname metus, kuriuos iki kitos Roš Hašana ir kito Jom Kipuro turime praleisti taip, kad baimės būtų kuo mažiau, o pagarbos - kuo daugiau.
G'mar chatima tovah! Gero galutinio antspaudo!
GD
Opmerkingen