KRONIKA

1/7

Gegužės 19 d. 15 val. Širvintose, Nepriklausomybės aikštėje atidengtas Nepriklausomybės kovų dalyvės Nepriklausomybės medalio bei Vyties kryžiaus ordino kavalierės Libos Mednikienės bareljefas. Skulptorius Romualdas Kvintas sumanė žymiajai širvintiškei pastatyti paminklą - macevos formos akmeninę plokštę su bronziniu bareljefu, tačiau užbaigti jo nespėjo. Žydų bendruomenės "Vilnius - Lietuvos Jeruzalė" užsakymu bareljefą išliejo ir prie jau stovinčios akmens plokštės pritvirtino skulptorius Mindaugas Šnipas.

Ištrauka iš Viliaus Kavaliausko knygos "Lietuvos karžygiai: Vyties Kryžiaus kavalieriai" [4]. Liba Mednikienė (Mednik), Leizerio duktė, gimė apie 1875 metus Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiaus Jaskaudžių kaime.

Karo su lenkais metais rinko karines žinias ir teikė Lietuvos kariuomenei bei partizanams, siuntė lietuviams lenkų štabų dokumentus ir pinigus. Dažnai žvalgybinę medžiagą rinko per savo tautiečius žydus, buvojusius lenkų okupuotoje Lietuvos dalyje. Apie viską pranešdavo lietuvių partizanų vadams. Mūšių metu saugodavo pas save partizanų paliekamas stambias pinigų sumas (knygoje apie Širvintų valsčių „Širvintos“ aprašytas atvejis, kai lenkams staigiai įsiveržus į Širvintas, pas L. Mednikienę buvo palikta stambi pinigų suma, kurią moteris vėliau grąžino lietuvių karinei vadovybei). Jos žinioje buvo ir Neutraliojoje zonoje veikiančių partizanų šovinių ir granatų atsarga. Dažnai „pati išdavinėjo mūšių metų partizanams šovinius ir bombas”. Jos bute lietuviai partizanai gaudavo prieglobstį, čia buvo ir jų štabas. Po Nepriklausomybės karo dirbo prekybininke, gyveno Širvintose. Buvo labai gerbiama miestelyje. 1928 metų gegužės mėnesį apdovanota antrosios rūšies Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu. Toje pat knygoje apie Širvintų valsčių aprašytas Prezidento Antano Smetonos apsilankymas miestelyje. Nepriklausomybės aikštėje buvo pastatyti gražūs vartai. Abiejose gatvės pusėse, prie vartų, stovėjo mokiniai, mergaitės mėtė po kojomis Prezidentui gėles, o jis su Mednikiene už parankės įžengė pro tuos vartus ir ėjo toliau per Širvintas. Be Vyties Kryžiaus, 1929 metų rugsėjo mėnesį dar buvo apdovanota Nepriklausomybės medaliu. Širvintų miestelio istorijos tyrinėtojo Stanislovo Dačkos teigimu, Liba Mednikienė kartu su kitais miesto žydų tautybės gyventojais karo pradžioje, 1941-ųjų ankstyvą rudenį, buvo sušaudyta Pivonijos šile. Buvęs mokytojas girdėjęs pasakojimą, kad prieš egzekuciją prie duobės ją kažkas atpažino, nusipelniusiai širvintiškei buvo pasiūlyta gyvybė, tačiau ji atsisakė pasigailėjimo, pasilikusi kartu su šeima ir kaimynais. Nors kas tai galėjo papasakoti – juk vieninteliai liudininkai buvo budeliai... Pivonijos miške iš viso buvo sušaudyta apie 12 tūkstančių Ukmergės krašto žydų. Kita Širvintų istorijos žinovė bibliotekininkė Emilija Dalinkevičiūtė prisimena prieškaryje buvusią Libos Mednikienės parduotuvėlę. Ji taip pat patvirtina, kad kaimynė Liba buvo savotiška miestelio įžymybė, tačiau sako, kad jos šeima buvo išvežta į Pivonijos girią jau likviduojant paskutinius Širvintų žydus – ligi tol sušaudžius visą geto jaunimą. Prieš tai juos varė dirbti Šešuolėlių dvare, į Rukšos malūną ir lentpjūvę. Tai galėjo būti apie 1942 metų antrąją pusę.

A. Federo, A. Malco, D. Todeso nuotr.

1/19

Rugsėjo 26 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje įvyko Irenos Veisaitės ir Aurimo Švedo knygos vertimo į rusų kalbą pristatymas. Knygą žydų bendruomenės „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ rūpesčiu išleido leidykla leidykla „Probel-2000“, į rusų kalbą išvertė A.Gerasimova. Susitikimą su profesore I.Veisaite, prie kurio organizavimo prisidėjo Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ bei Geros valios fondas, moderavo Olga Ugriumova ir Daumantas Todesas.

G.Dabašinsko nuotr.

1/28

Bernard Hiller, vienas garsiausių Holivude aktorinio meistriškumo mokytojų, dirbęs kartu su Cameron Diaz, Leonardo DiCaprio, Al Pacino, Barbra Streisand ir daugybe kitų žvaigždžių. Nedaug kas žino, kad Bernardas taip pat yra litvakas, kurio mama kilusi iš mažo Baltarusijos miestelio netoli Pinsko. Buvo labai įdomu susitikti ir šiltai pabendrauti. Labai ačiū Rafailui Karpiui, Dariui Mažintui, Borisui Kirzneriui ir Vitalijui Neugasimovui už nuostabias muzikines improvizacijas, įkvėpusias ir patį svečią, kadaise dainavusį Brodvėjaus miuzikluose, užlipti ant scenos ir atlikti porą dainų jidiš kalba, kurią jis puikiausiai (!) moka. Už pagalbą spontaniškai suorganizuoti puikų renginį dėkojame LŽB, Neringai Stankevičienei ir Dovilei Rūkaitei, o už nuotraukas - Mildai Rūkaitei.

1/65

Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė bendradarbiaudami su Kelmės rajono savivaldybe pakvietė į rašytojo Icchoko Mero paminklo atidarymą (Kelmė, 2019-03-13)

1/6

Kelios akimirkos iš susitikimo su Dita Zupavičiene-Šperlingiene Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje (2019-09-04).

G.Dabašinsko nuotr.

1/27

Parodos "Atspindžiai suskilusiame veidrodyje" (Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2018-11-12) pristatymas žydų bendruomenės "Vilnius - Lietuvos Jeruzalė" nariams.

V.Juozaičio nuotr.

  • Facebook Social Icon
  • Twitter Social Icon
  • YouTube Social  Icon
  • Instagram Social Icon
  • LinkedIn Social Icon

©2019 Žydų bendruomenė "Vilnius - Lietuvos Jeruzalė".