Smuiko karalius iš Vilniaus: Maestro 125-mečiui Yra vardų, kurie bėgant dešimtmečiams ir šimtmečiams tampa ne tik meistriškumo etalonais, bet ir gyvais tiltais tarp to, kas buvo, ir to, kas esame šiandien. Šį vasarį minime 125-ąsias Jašos Heifeco (Jascha, Joseph Heifetz) gimimo metines . Nors jo smuikas skambėjo didžiausiose pasaulio salėse – nuo Niujorko iki Tokijo – muzikos genijaus šaknys giliai įleistos į senovinį mūsų Vilniaus grindinį. Vaikystė Lietuvos Jeruzalės širdyj

Yra žmonių, kurie tampa savo miesto veidu. Yra muzikų, kurių melodijos įauga į miesto grindinį taip giliai, kad net pasikeitus epochoms jos vis dar skamba vilniečių lūpose. Benjaminas Gorbulskis – Benas, kaip jį vadino draugai, – buvo būtent toks. Laikas bėga nenumaldomai. Dar visai neseniai, 2025-aisiais, minėjome šio iškilaus kompozitoriaus gimimo šimtmetį. O šiemet, 2026-aisiais, kalendorius negailestingai žymi kitą datą – lygiai 40 metų, kai Maestro nebėra su mumis. Tači

2025-ieji pasaulio istorijoje turėjo būti pažymėti kaip triumfo metai – minėtos 80-osios Pergalės Europoje (VE Day) metinės. Tačiau užuot šventęs galutinę pergalę prieš nacizmą, pasaulis susidūrė su šiurpiu paradoksu: antisemitizmo lygis pasiekė rekordines, dešimtmečius nematytas aukštumas. Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad neapykanta tapo ne tik dažnesnė, bet ir technologiškai pažangesnė. Lietuva šiame geopolitiniame žemėlapyje išsiskiria reikšminga teisine ir politine kova

Gruodžio 30 d., 17:00 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaryta Raimondo Savicko kūrybos paroda „(Pa)likimas“    Raimondas Savickas (g. 1955) – ne tik tapytojas, bet ir aktyvus kultūrinės atminties saugotojas, meninės tapatybės puoselėtojas. Jo kūryboje nuosekliai plėtojami emocinės koloristikos ir poetinio simbolizmo principai, savitai tęsiantys ir reflektuojantys tėvo Augustino Savicko ir senelio Jurgio Savickio pasaulėjautą, nėra perimami kaip