Natalja Samp Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje duris atvėrė išskirtinė paroda „Vilniaus Didžiosios sinagogos (pra)radimai“. Ji kviečia prisiliesti prie didžiausios mūsų miesto širdies žaizdos ir kartu atrasti tai, ko jokiems režimams nepavyko sunaikinti – nepalaužiamą atmintį. Nuo XVII a. ilgus šimtmečius buvusi svarbiausiu žydų religiniu, kultūriniu ir bendruomeniniu centru Rytų Europoje, Vilniaus Didžioji sinagoga buvo fiziškai sugriauta nacių ir sovietų režimų.

Atvira istorija: Jeruzalės suvienijimas Jeruzalė žydų tautos sostine tapo dar karaliaus Dovydo laikais, maždaug 1000 m. pr. Kr. Per tūkstantmečius miestas matė visko: sunaikinimą, tremtį, svetimų jėgų valdymą. Tačiau per du tūkstantmečius trukusią tremtį Jeruzalė išliko dvasine ašimi – iki šiol kiekvienas žydas maldoje atsisuka veidu būtent į šį šventą miestą. Istorinis lūžis įvyko 1967-ųjų birželį. Trečiąją Šešių dienų karo dieną Izraelio armija užėmė senąją rytinę miesto da

Šiomis dienomis žydų kalendorius nusidažo laužų liepsnomis. Minime Lag BaOmer – 33-iąją Omerio skaičiavimo dieną. Jei iki šiol pavasaris buvo kupinas rimties, tai ši diena – lūžio taškas, kai tyla virsta džiaugsmu, o studijos – iškyla gamtoje. Kas tas paslaptingas „33“? Omerio laikotarpis (laikas tarp Pesacho ir Šavuot) istoriškai yra liūdesio metas, prisimenant dvasinio mokytojo Rabino Akivos mokinių netektis. Tačiau 33-iąją dieną (hebrajiškai Lag simbolizuoja skaičių 33) ne

Gegužė Lietuvoje prasideda pačia šilčiausia švente – Motinos diena. Nors žydų kultūroje motinos kultas yra fundamentalus, vilnietiška, litvakiška mama – tai fenomenalus reiškinys. Tai moteris, sugebanti vienu metu virti tobulus „kneidlach“, tikrinti lotynų kalbos linksnius ir viena ausimi klausytis, ar vaikas teisingai griežia smuiko partitūrą. Meilė, telpanti dainoje ir lėkštėje Daugelis mūsų esame girdėję legendinę dainą „A Yiddishe Mame“. Jos žodžiai – „Mano Jidiš mama, aš