Ieškoti
  • vilniusjews

Senosios Alytaus žydų kapinės: tvora, jungianti mirusius ir gyvuosius


Apie Alytaus senąsias žydų kapines kartu su tuometiniu miesto savivaldybės meru Vytautu Grigaravičiumi trumpai šnektelėjome maždaug prieš septynerius metus, 2015-iais. Tik pradėjęs eiti savo pareigas tuometis Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas važinėjo po įvairiais Lietuvos vietas, susijusias su žydų istorija. Po vizito Alytuje, senosiose žydų kapinėse, A.Maimonas atkreipė mero dėmesį, kad tvora vietomis gerokai pagriauta, reikėtų ją patvarkyti. Pasak V.Grigaravičiaus, tuomet jis ir sužinojęs, kad tvora, juosianti žydų kapines, nėra vien architektūros detalė, ji reiškia kur kas daugiau. Esą tvora ženklina ribą tarp gyvųjų ir mirusių pasaulių, ji būdinga ir krikščioniškoms kapinėms, bet judaizme tokiam atskyrimui teikiama kur kas didesnė reikšmė. V.Grigaravičius tuomet tikino, kad savivaldybė supranta problemą ir ieškos būdų, kaip bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu atstatyti kapines juosiančios tvoros dalis.

Nuo to laiko daug vandens nutekėjo.

Dusyk keitėsi Izraelio ambasadoriai Lietuvoje. Alytaus savivaldybei vadovauja kitas meras. Tik dabar išpuolus progai aplankyti Alytų, užsukau ir į senąsias žydų kapines.

Diena pasitaikė rami, nelietinga, ore tvyrojo Vėlinių laukimo dvasia. Masyvūs kapinių vartai su Dovydo žvaigžde buvo priverti, bet ne užrakinti. Rudeniniai lapai sukritę sugulę tarsi ant šermenų stalo.

Manoma, kad laidoti šiose kapinėse pradėta nuo žydų įsikūrimo mieste, XVIII a. Seniausias antkapis datuojamas 1755 m., o paskutiniai - ar ne 1941-iais. Prie įėjimo į kapines išliko apie pusšimtį macevų, stačiakampio formos akmenų, ženklinančių palaidojimą. Kitur kapavietės sunykusios. Sakoma, kad dėl kalvoto reljefo kapų kryptis neturi vienos orientacijos, laidojama buvo į visas kryptis.

Alytaus senosios žydų kapinės buvo dokumentuotos 2019 m. Darbas vyko bendradarbiaujant VŠĮ “Maceva” su Alytaus miesto savivaldybe bei Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos moksleiviais. Kapinėse fiksuoti išlikę virš 200 antkapinių paminklų ir jų fragmentų. Daugiau nei ant pusės jų nėra įskaitomų epitafijų. Taip pat buvo publikuota knyga apie kapines pavadinimu „Alytaus miesto žydų senųjų kapinių epitafijų rinkinys: Neatpažinti. Neužmiršti“. (Epitafijas transkribavo ir išvertė dr. Lara Lempertienė). Knyga pasiekiama internetu.

Beje, dėl kapines juosiančios autentiškos akmeninės tvoros: viskas tvarkoje, trūkstami fragmentai atstatyti. Gyvieji gali būti ramūs - kaip ir mirusieji.


Tekstas ir nuotraukos - Gino Dabašinsko


24 peržiūros0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską