Ieškoti
  • vilniusjews

Neįtikėtina dviejų Varšuvos Didžiosios sinagogos chanukijų istorija

Atnaujinta: 2020 m. gruodžio 28 d.


Žydų tautos muziejaus Beit Hatfutsot Sinagogų salė, chanukija iš Varšuvos Didžiosios sinagogos ir Varšuvos Didžiosios sinagogos maketas


Didžioji sinagoga (Wielka Synagoga), kadaise didžiausia Varšuvos sinagoga, buvo laikoma vienu gražiausių XIX amžiaus Lenkijos architektūrinių statinių. 1941 m. sinagoga buvo apiplėšta, o užgniaužus sukilimą Varšuvos gete visiškai sunaikinta.

Šiandien Lenkijos sostinėje veikiantis Žydų istorijos institutas įsikūręs pastate, kuriame iki karo veikė pagrindinė Judaikos biblioteka ir studijų centras. Antrojo pasaulinio karo metais jis labai apdegė, bet nesugriuvo. Didžiąją sinagogą vokiečiai susprogdino norėdami parodyti, kad tai žydų Varšuvoje pabaiga. Ugnies liežuviai plūstelėjo ir į kaimyninę Judaikos biblioteką, grindys buvo sunaikintos, tačiau apdegę akmenys išliko. Galima tik įsivaizduoti, kokia turėjo būti temperatūra, jeigu liepsnos išlydė akmenį!


Varšuvos Didžioji sinagoga


Pagrindinis Varšuvos Didžiosios sinagogos sunaikinimo “architektas” buvo Jurgenas (Josephas) Stroopas, Varšuvos geto sukilimo malšintojas. 1943 m. gegužės 16 d., 20:15 val. Waffen SS generolas leitenantas Jurgenas Stroopas iškilmingai paspaudė mygtuką, taip vainikavęs vadinamąją Grossaktion, Didžiąją Varšuvos geto sunaikinimo akciją. Savo kasdieniniame pranešime, siunčiamame į Krokuvą, J. Stroopas rašė: "Plastiniu ir teatriniu požiūriu vaizdas buvo fantastiškas! Minuotojų vadas man įteikė elektrinį prietaisą, kuris detonuoja sprogmenis. Aš išlaukiau dramatinę pauzę. Galiausiai sušukau: "Heil Hitler!” Visi pažvelgėme į dangų. Įspūdingas garsas! Pasakų gėlių ekstravagancija. Nepamirštama galutinio triumfo žydų atžvilgiu alegorija! Varšuvos getas nustojo egzistuoti, nes to norėjo Adolfas Hitleris ir Heinrichas Himmleris!"

Tačiau J. Stroopas nė nenutuokė, kad pačioje Antrojo pasaulinio karo pradžioje Varšuvos sinagogos vyriausiasis rabinas sugebėjo išsinešti pačius vertingiausius daiktus ir paslėpti juos saugioje vietoje. Rabinas gerai žinojo istoriją. Jis suprato, kad krizei prasidėjus visos bėdos kris ant žydų galvų ir liks tik vienas kelias - išsipirkti ir pabėgti. O tam reikės milžiniškų pinigų.

Vyriausiasis rabinas paprašė Lenkijos ambasadoriaus Švedijoje padėti jam rasti potencialių pirkėjų. Ambasadorius taip pat gerai suprato pavojų, kylantį Lenkijos žydų bendruomenei. Jis labai greitai rado pirkėją. Tai buvo Margaret Wenner-Gren, buvusi operos dainininkė, pramonininko Axelio Wenner-Greno žmona.

Operos promadona Margaret Wenner-Gren.

Bulgarų dailininko Nikola Michailovo (1876 - 1944) portretas (1930 m.)


Švedijos milijonierius Axelis Wenneris-Grenas, bendrovės „Electrolux“ įkūrėjas, dar laikomas „šiuolaikinio šaldytuvo tėvu“. Paradoksas tas, kad A. Wenner-Gren buvo didelis nacių idėjų gerbėjas ir, švelniai tariant, nemėgo žydų. Jis domėjosi antropologija, eugenika ir manė, kad žydai priklauso žemesnei rasei. Tačiau būtent jo žmona, įsigydama religinės paskirties daiktus iš Varšuvos sinagogos, tarp jų dvi įspūdingas chanukijas, labai pagelbėjo Lenkijos žydams. Už tuos pinigus buvo išgelbėta nemažai gyvybių.

Tačiau tuo istorija nesibaigė.

Po karo J. Stroopas buvo areštuotas ir apkaltintas karo nusikaltimais. Jo namuose buvo atlikta krata, rastas albumas, kuriame buvo įsegtos kopijos pranešimų iš Varšuvos geto sunaikinimo kampanijos ir karo metu vokiečių darytos nuotraukos. 1947 m. Dachau mieste J. Stroopas Amerikos karo tribunolo buvo apkaltintas vykdęs karo nusikaltimus ir nuteistas mirties bausme. Tačiau nuosprendis nebuvo įvykdytas ir J.Stoopas buvo išduotas Lenkijai kaip karo nusikaltėlis. 1951 m. J. Stroopas buvo teisiamas Varšuvos apygardos teisme ir pripažintas kaltu. Jam įvykdyta mirties bausmė Varšuvoje 1952 m. kovo 6 d., visai netoli tos vietos, kur stovėjo Didžioji Varšuvos sinagoga.

Ir paskutinis šios neįtikėtinos istorijos vingis, primenantis, kad teisingumas galų gale visada triumfuoja.

Margaret Wenner-Gren, 1960 m. susitikusi su finansininku ir filantropu seru Isaacu Wolfsonu, kurio tėvai buvo kilę iš Lenkijos žydų bendruomenės, nusprendė padovanoti chanukijas Izraelio valstybei.

Dabar viena chanukija yra Jeruzalėje, aukščiausiojo Izraelio rabinato „Heikhal Shlomo“ pastate, pastatytame už I. Volfsono pinigus, o antroji - Tel Avive, Beit Hatfutsot, Žydų tautos muziejuje, šalia Varšuvos sinagogos maketo.

Taip daiktai bei jų atšvaitai vėl surado vienas kitą.

Istorijos ratas sukasi toliau!

Aretė Dabašinskaitė

Idėja Rina Zak

Peržiūrų: 16Komentarų: 0