Ieškoti
  • vilniusjews

Prie Panerių memorialo paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus žydų getas. Šiemet sukanka 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios: per Antrąjį pasaulinį karą išžudyta apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Pažymint šią datą Vilniuje tradiciškai surengtos „Atminties kelio“ eitynės. Jos prasidėjo Rūdninkų aikštėje ir baigėsi Paneriuose, kur vyko Holokausko aukų pagerbimas.

Renginiuose dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kuklianski, žydų bendruomenės "Vilnius - Lietuvos Jeruzalė" pirmininkas Algirdas Malcas, kitų Lietuvos žydų bendruomenių nariai.

Eidami „Atminties keliu“ šias sukaktis pažymėjo ir daugiau 150 mokyklų visoje Lietuvoje.

„Daugiau nei dešimtmetį vykstanti tradicinė pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – tai kvietimas visiems geros valios žmonėms, bet pirmiausia mokytojams ir mokiniams, prisiminti Holokausto metu sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes, kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę. Lietuvoje tokių vietų yra daugiau nei 200“, – teigiama Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pranešime.

„Atminties kelio“ dalyviai buvo kviečiami atsinešti akmenėlius su užrašytais Holokausto aukų vardais. Tai ir pagarba žydiškai tradicijai, ir simbolinis aukų įasmeninimas.

Seimo pirmininkė savo kalboje prie Panerių memorialo sakė: „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ - taip vadinasi žydų bendruomenė, kurios rūpesčiu nedideliame, bet labai svarbiame Lietuvos kultūrai Šarnelės kaimelyje, iš kurio yra kilęs įstabaus talento poetas Vytautas Mačernis, metų pabaigoje turėtų atsirasti Pasaulio Tautų teisuolių gatvė, pirmoji tokia Lietuvoje. Maždaug toje vietoje stovėjo Kerpauskių ir poeto V. Mačernio giminaitės Striaupienės sodybos, kuriose nacių okupacijos laikais buvo slapstomi žydai. Abiejų šeimų atstovai Jad Vašem, Izraelio Holokausto memorialo, pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. Ne mažiau iškalbinga, kad būtent šie metai Seimo yra paskelbti Vytauto Mačernio metais, o V.Mačernis, vienas įtakingiausių XX a. lietuviškos poezijos simbolių, yra giminiškais ryšiais, sakytume, genetiškai, susijęs su Pasaulio teisuoliais."

Renginį Šarnelės kaime, kuomet bus visuomenei pristatytas stulpelis su įrašu "Pasaulio Tautų teisuolių gatvė", žydų bendruomenė "Vilnius - Lietuvos Jeruzalė" tikisi organizuoti (jei leis aplinkybės) šių metų lapkričio pabaigoje.

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs beveik tūkstantį lietuvių.


Džojos Gundos Barysaitės nuotraukos

Peržiūrų: 17Komentarų: 0