Ieškoti
  • vilniusjews

B.Lownas: litvakas iš Utenos, tapęs pasauline garsenybe

2021 m. vasario 16 d., likus ketveriems mėnesiams iki šimtmečio jubiliejaus, JAV mirė garsusis kardiologas Bernardas Lownas, kuris išrado modernų širdies defibriliatorių ir buvo vienas iš tarptautinės organizacijos, gavęs Nobelio taikos premiją už kampaniją prieš branduolinį karą.

B. Lownas gimė Utenoje kaip Boruchas Lacas (emigravę į JAV Lacai pasikeitė pavardę į Lownus), 1921 m. birželio 7 d. Nisson ir Bella (Grossbard) Lown šeimoje. Jo senelis buvo rabinas ir iki 14 metų B. Lownas gyveno Utenoje.

Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą iš maždaug 6,3 tūkst. Utenos gyventojų apie 3,5 tūkst. buvo žydai. Holokaustas sunaikino žydų istorinį kultūrinį klodą, bet žydai iš Lietuvos pradėjo trauktis dar gerokai anksčiau. 1935 m. su šeima į JAV pasitraukęs vienas iškiliausių XX amžiaus medikų, išradėjų ir visuomenininkų B. Lownas gyvendamas Lietuvoje greičiausia nebūtų pasiekęs tiek, kiek nuveikė emigravęs į JAV. Antra vertus, emigracija leido išvengti Holokausto baisybių ir greičiausiai išgelbėjo paties B. Lowno ir jo šeimos gyvybes.

1945 m. B. Lownas baigė Jeilio universiteto Medicinos fakultetą. 1962 m. tapo staigios širdies mirties tyrimų pradininku, sukūrė naują pavojingų širdies ritmų, vadinamų virpėjimu, korekcijos metodą. Tuo metu buvo manoma, kad širdies virpėjimas yra atsakingas už 40 procentų širdies negalavimų, t.y. pusę milijono mirtinų širdies priepuolių JAV kiekvienais metais. B. Lowno sukurtas defibriliatorius leido atkurti normalų širdies plakimą ir išgelbėjo tūkstančius žmonių gyvybių.

Daktaras B. Lownas įkūrė Bostone ne pelno organizaciją „SatelLife USA“, 1991 m. paleidusį ryšių palydovą, kuris padėjo teikti medicininį mokymą ir informaciją tūkstančiams gydytojų ir sveikatos priežiūros darbuotojų Afrikoje ir Azijoje. Jis taip pat įkūrė pasaulinį tinklą „ProCor“, daugiausia dėmesio skiriantį besivystančių šalių kardiovaskulinėms krizėms. Abi organizacijos pripažintos gelbstinčiomis gyvybes ekstremaliomis situacijomis.

B. Lownas buvo ne tik atsiminimų, bet ir daugiau nei 400 mokslinių straipsnių medicinos žurnaluose autorius. Jis skaitė daug paskaitų ir buvo apdovanotas daugybe apdovanojimų, įskaitant UNESCO Taikos švietimo premiją.

1980 m. Ženevoje (Šveicarija) Bernardas Lownas įkūrė tarptautinį judėjimą „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“, suvienijusį apie 150 tūkst. gydytojų iš 40 šalių. 1985 m. organizacijai skirta Nobelio taikos premija, kurią atsiėmė B.Lownas ir Sovietų Sąjungos medikas Jevgenijus Čazovas. Nobelio komiteto pareiškime dėl premijos skyrimo sakoma: „Ši organizacija davė žmonijai reikšmingos naudos, platindama autoritetingą informaciją ir prisidėdama prie to, kad būtų suvoktos katastrofiškos branduolinio konflikto pasekmės.“

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo B. Lownas kelis kartus buvo grįžęs į Lietuvą. 2002 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Garsiajam gydytojui 2018 m. buvo suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas, o prieš savaitę Utenoje atidengtas B.Lowno atminimą pagerbiantis paminklas “Bronzinė širdis” (aut. Lauryna Kiškytė).

Peržiūrų: 111Komentarų: 0