Roš Hašana, žydų Naujieji metai (hebrajiškai "metų galva" arba "metų pradžia") simbolizuoja ne tik naujo kalendorinio ciklo pradžią, bet ir pasaulio sukūrimą. Šia diena prasideda žydų Didžiosios šventosios dienos, vedančios į Jom Kipurą, Permaldavimo dieną.
Šiais metais Roš Hašana prasideda rugsėjo 15 d., penktadienį, nusileidus saulei ir tęsiasi iki sekmadienio, rugsėjo 17 d. saulėlydžio. Kiekvienais metais tiksli data skiriasi, nes ji nustatoma pagal žydų kalendorių, pagal kurį Roš Hašana prasideda pirmąją septinto mėnesio dieną. Beveik visada tai būna rugsėjo arba spalio mėnesį. Naujųjų metų šventimas yra vienintelė žydų šventė, trunkanti dvi dienas tiek Izraelyje, tiek už jo ribų. Ji dar vadinama „joma arichta“, verčiama kaip "ilga diena", nes 48 valandas trunkančią šventę galima laikyti viena pratęsta diena.
Roš Hašana, kaip įprasta žydiškai egzegezei, turi skirtingus prasminius klodus. Viena vertus, Roš Hašana galima interpretuoti kaip žmonijos sukūrimo šventę. Ji gali būti vadinama "pasaulio gimtadieniu", žyminčiu laiką, kai Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, kai į juos įėjo gyvybės dvelksmas.
Antra vertus, tai bendruomenės susivokimo ir susivokimo bendruomenėje laikas - kai asmeninių, per metus įvykusių įvykių, poelgių refleksija, yra įpinama į apmąstymus, susijusius su priklausomybe Abraomo, Izaoko ir Jokūbo tautai, išėjusiai iš Egipto ir per Mozę ant Sinajaus kalno gavusiai Dekalogą. Būtent todėl daugelis žydų, ir ne tik religingų, bet kultūriškai priskiriančiu save žydų bendruomenei, per Roš Hašana dalyvauja pamaldose sinagogose, kai skaitomos specialios maldos ir giesmes, skirtos naujiesiems metams pažymėti.
Šiais metais žydai pradeda 5784-ius. Kaip atsirado šis skaičius? Metai skaičiuojami nuo tada, kai Dievas sukūrė pasaulį. Tai aprašyta pačioje pirmoje Toros dalyje, Pradžios knygos 1 skyriuje. Rabinas Yossi Ben Halafta (apie 165 m.), atidžiai išstudijavęs Tanachą, atskaitos tašku pasirinko 70 m. pr. m. e. (Antrosios šventyklos sugriovimo data). Nuo šio momento, turinčio svarbią teologinę prasmę, buvo skaičiuojama atgal, atidžiai suvedant visus Tanach minimus požymius, ženklus, iš kurių galima atsekti laiką, jo trukmę. Galop Yossi Ben Halafta nustatė, kad Dievas sukūrė pasaulį 3761 m. pr. m. e. pirmadienį, spalio 7 d. (pagal Grigaliaus kalendorių). Tuomet prie 3761 pridėjus 2023 išeina būtent 5784-ieji.
Beje, Roš Hašana, pagrindinė žydų šventė Toroje nė karto nepaminima. Vietoj to ji vadinama Jom Teruah ("Šofaro skambėjimo diena") ir Jom Hazikaron ("Atminimo diena"). Pirmąkar Roš Hašana pavadinimas pasirodo Mišnoje, Antrosios šventyklos laikotarpiu (iki I a.) užrašytuose Toros aiškinimuose.
Yra keletas aiškinimų, kodėl Naujieji metai pradėti švęsti septinto žydų kalendoriaus mėnesio pirmą dieną. Vienas jų toks: XIII a. sefardų rabinas Moše ben Nachmanas (Nachmanidas arba Rambanas) skaičiavimą nuo Nisano (pirmasis žydų kalendoriaus mėnuo) iki Tišrio (septintasis mėnuo) prilygino santykiui tarp pirmosios savaitės dienos (Yom Rishon, pirmoji diena) ir Šabato (septintoji diena). Kadangi skaičius septyni judaizme turi ypatingą reikšmę, skaičiuojant septynis mėnesius nuo išėjimo iš Egipto, kuris įvyko Nissano mėnesį, pabrėžiamas septintojo Tišrio mėnesio šventumas ir puiki dingstis švęsti Naujuosius metus. Žinoma, tai tik vienas galimų paaiškinimų, tikrai ne vienintelis.
Kadangi Roš Hašana yra šventė, kupina savianalizės, atgailos ir savęs tobulinimo, tradicinis maistas taip pat simbolizuoja šias temas. Pagal aškenazių tradicijas obuoliai mirkomi meduje, kad būtų galima mėgautis saldumu ir tikėtis, kad ateinantys metai bus sėkmingi. Tačiau tai anaiptol ne vienintelis tradicinis Roš Hašana maistas. Taip pat yra apvali chala, kuri simbolizuoja metų ciklą, Dievo karūną (hebrajiškai Keter, svarbi kabalistinė sąvoka) arba didybę. Žuvų galvos taip pat tradicinės Roš Hašana šventėse, yra net posakis "Geriau galva nei uodega"! ("Roš" hebrajiškai reiškia "galvą", todėl yra tiesioginis ryšys su pradžia). Granatai yra dar vienas tradicinis Roš Hašana skanėstas. Kadaise buvo manoma, kad juose yra 613 sėklų, t. y. tiek pat micvų (įsakymų), kiek yra paminėta Toroje.
Įdomu, kad per Roš Hašaną įprasta nevalgyti riešutų. Anot Šulchan Aruch, vienos iš labiausiai skaitomų žydų teisės knygų, kurią XVI a. parašė Josefas Caro, riešutai ne tik padidina seilių išsiskyrimą, bet ir gali pakenkti per pamaldas sakomų žodžių tarimui. Kadangi Roš Hašana pamaldos ir taip trunka labai ilgai, todėl reikėtų vengti visko, kas trukdo melstis!
GD
Comments